Rezoliucija dėl karinio mobilumo buvo priimta trečiadienį 493 balsais už (127 prieš, 38 susilaikė), praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Siekiant išlaikyti Europos stiprybę ir gebėjimą atgrasyti agresorius, labai svarbu pademonstruoti savo pasirengimą veikti. Tai apima gebėjimą greitai dislokuoti karius ir įrangą visoje ES. Administracinės naštos sumažinimas ir pajėgumų bei dvejopos paskirties infrastruktūros plėtojimas yra ne prabanga, o būtinybė“, – sakė vienas iš pranešėjų Petras Auštrevičius.
Tekste pabrėžiama, kad karinis mobilumas yra pagrindinis bendro Europos saugumo ir gynybos veiksnys ir lemiamas rytinio flango, ypač Baltijos šalių ir Lenkijos, saugumo elementas.
Rezoliucijoje teigiamai vertinamas Europos Komisijos siūlymas kitoje daugiametėje finansinėje programoje padidinti karinio mobilumo biudžetą iki daugiau nei 17 mlrd. eurų. Pasak EP narių, infrastruktūros „kritiniams taškams“, tokiems kaip tiltai ir tuneliai, modernizuoti reikės mažiausiai 100 mlrd. eurų papildomai.
Parlamentas pripažįsta, kad tebėra didelių administracinių, finansinių ir infrastruktūros kliūčių, o tai reiškia, kad karinės įrangos pergabenimas per ES teritoriją kartais gali užtrukti ilgiau nei mėnesį.
Europarlamentarai pabrėžia, kad karinis mobilumas yra ES ir NATO bendradarbiavimo prioritetas. Rezoliucijoje raginama reguliariai rengti bendras pratybas ir streso testus siekiant nustatyti ir pašalinti kliūtis. Įstatymų leidėjai taip pat nori, kad ES pasektų NATO pavyzdžiu ir užtikrintų, kad greitojo reagavimo pajėgos galėtų kirsti vidines ES sienas per tris dienas „taikos metu“ ir per 24 valandas krizės atveju.
Naujausi komentarai