„Prancūzija deda daugiausiai pastangų į Europos gynybą, bet ji negali ir nenori likti viena“, – sakė F.Hollande'as per viršūnių susitikimą, kurio darbotvarkėje svarbiausią vietą užima saugumo klausimai.

F.Hollande'o vadovaujama Prancūzija, kurios karinės pajėgos taps svarbiausiomis Didžiajai Britanijai palikus ES, kartu su Vokietija siūlo „aktyvesnę“ gynybos politiką, kuria būtų siekiama atkurti teroro išpuolių, migrantų krizės ir globalizacijos susilpnintą pasitikėjimą.

Prancūzijos lyderis teigė, kad jo šalis nori dirbti su savo partneriais ir sąjungininkais (JAV bei NATO) ir kartu užtikrinti Europos gynybą.

Tačiau tuo pat metu Europa yra pasirengusi, jei prireiks, gintis ir pati viena, pabrėžė F.Hollande'as.

Taip jis atsakė į respublikonų kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pareiškimus, kad krizės metu JAV, vadovaujančios Aljansui, iš pradžių pagalvos apie savo interesus, o ne vykdys įsipareigojimus NATO.

„Tegul visi žino, kad jei Jungtinės Valstijos nuspręs atsitraukti, Europa privalo sugebėti apsiginti pati“, – sakė F.Hollande'as.

Bratislavoje susitinka 27 ES šalių lyderiai, bet be Didžiosios Britanijos atstovų. Per šį susitikimą bus siekiama nubrėžti bloko ateities gaires po Jungtinės Karalystės birželį per referendumą priimto apsisprendimo trauktis iš Bendrijos.

Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris), šią savaitę pasiūlęs steigti Europos karinę vadavietę, pabrėžė, kad ES yra pasiruošusi eiti pirmyn, ir nebeturi rūpintis dėl Britanijos pozicijos. Londonas ilgą laiką priešinosi bet kokioms Bendrijos pastangoms sukurti bendras ginkluotąsias pajėgas, nes tai esą sumažintų NATO svarbą.