"Nenoriu būti išskirtinis ir gyventi tik tarp savų. Man svarbiausia komfortas", – svetainei "Deutsche Welle" prisipažino Dietmaras Gehre, pirmųjų Vokietijoje gėjų ir lesbiečių namų gyventojas.

7 metai pastangų

Kelno Erenfeldo rajone stovintis namas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip eilinis daugiabutis, tačiau išties jis nepaprastas, ir ne todėl, kad įkurtuves vienu metu atšventė pusšimtis žmonių. Įdomiausia, kad šis projektas vadinasi "Villa anders". Tai išvertus reiškia "Kitokia vila", t. y. galimybė gyventi kitaip.

Vokietijoje jau nieko nestebina gėjų viešbučiai, bet kad daugiabutyje gyventų tik seksualinės mažumos – to dar nebuvo.

"Mintis po vienu stogu apgyvendinti gėjus ir lesbietes kilo 2003 m., – pasakojo Lisa Weiß, "Villa anders" valdybos narė. – Prireikė septynerių metų įgyvendinti šiam projektui. Kaip dainoje, septynis tiltus teko pereiti, kad surastume investuotoją."

Projekto autoriai beldėsi į daug durų – nuo statybos įmonių iki miesto merijos ir politinių partijų, kol 2006-aisiais buvo patvirtinta "žydrojo namo" statybos idėja. Kelno valdžia suteikė statybos įmonei kreditų palankiomis sąlygomis ir kitokią finansinę paramą su sąlyga, kad 20–35 namo butai atiteks nedideles pajamas turintiems gėjams ir lesbietėms.

2008-aisiais prasidėjo statyba, o 2009 m. visuose 35 butuose užsidegė šviesos. Visa šio projekto vertė – 7 mln. eurų (per 24 mln. litų).

Yra ir kritikų

D.Gehre tikina, kad anksčiau jautėsi diskriminuojamas, kai bendraudavo su kaimynais. Kartais jo net klausdavo, kodėl pas jį į svečius užsuka tik vyrai.

"Bet naujuose namuose niekas tokių klausimų neužduos", – įsitikinęs jis.

Galimybė gyventi tarp savų – pagrindinė projekto vertė. Bet yra ir šios idėjos kritikų. Jie įsitikinę, kad taip seksualinės mažumos izoliuojamos nuo visuomenės. Šalininkai atkerta, kad gėjai ir lesbietės užtektinai prisibendrauja su heteroseksualais išėję iš namų.

"Viską lemia laisvoji rinka: kol bus tokių butų paklausa, tol bus ir pasiūla", – apibendrino Dietmaras.

Labai marga publika

"Žydrojo namo" gyventojai – marga publika nuo 25 iki 60 metų, vienišiai ir poros, lesbietės ir gėjai, sveiki ir neįgalieji, gyvenantys iš socialinių pašalpų, ir pasiturintys asmenys. Dauguma jų – įvairių profesijų ir politinių pažiūrų vis dar dirbantys vokiečiai, kuriuos vienija tik netradicinė seksualinė orientacija.

Vis dėlto dviejuose namo butuose įsikūrė ir heteroseksualios poros. "Mes neprieštaraujame, kad šalia mūsų gyventų heteroseksualai, žinoma, jei jie patys to nori", – šypsojosi D.Gehre.

"Aš labai dėkinga šio namo gyventojams, kad jie mane su draugu priėmė į savo didelę šeimą, – į pokalbį įsitraukė Petra. – Ilgą laiką buvau benamė, patekusi į užburtą ratą: be darbo nėra buto, be buto nėra darbo. Mano draugas sužinojo, kad "Villa anders" pasiruošusi išnuomoti du butus heteroseksualioms poroms. Čia aš radau ne tik namus, bet ir draugų. Dabar netrukus atsiras ir darbas."

44-erių Johannas Weberis į "žydrąjį namą" persikraustė iš nedidelio miestelio, esančio netoli Kelno. Inžinierius norėjo gyventi tarp savų ir jam nesvarbu, kad dabar moka daug didesnę nuomą nei anksčiau.

"90 proc. žmonių yra heteroseksualai ir mes gyvename tarp jų kaip mažuma, – teigė Johannas. – Tačiau šiame name mes esame dauguma. Mane visur supa heteroseksualai, bet buitiniais rūpesčiais noriu dalytis su tokiais pat kaip aš, todėl už tokį komfortą esu pasirengęs mokėti daugiau. Niekas juk heteroseksualų neklausia, kodėl jie gyvena tarp savų? Tad ar verta tokius klausimus užduoti gėjams ir lesbietėms?"

Bijo vienatvės

Be to, J.Weberis galvoja apie senatvę ir kas atsitiktų, jei jis rimtai susirgtų. Jam norisi, kad jį slaugytų gėjai. Tokia paslauga jau teikiama Kelne.

Apie tai galvoja ir 63 metų neįgalus Alfredas Hamschas: "Iki šiol gyvenau vadinamojoje normalioje aplinkoje. Neturėjau bėdų dėl savo seksualinės orientacijos, bet senatvę nusprendžiau praleisti tarp savų. Jau dabar jaučiu kaimynų rūpestį: jaunimas padeda man parnešti pirkinius, klausia apie sveikatą. Aš čia kaip tarp giminių."

Pasak ekspertų, Vokietijoje gyvena apie 400 tūkst. homoseksualų, kuriems per 60 metų. Todėl visuomeninės organizacijos rimtai mąsto, kaip pagerinti jų buitį, o "Villa anders" – vienas iš variantų

"Prieš kelerius metus patekau į avariją, – pasakojo 53 metų L.Weiß. – Tada supratau, kokie svarbūs yra draugai ir socialiniai kontaktai. Gyvendama šiame name aš žinau: jeigu ryte nebus pakeltos mano žaliuzės, tai iš karto pamatys kaimynai."

Kelno miesto taryba palaiko gėjų ir lesbiečių norą gyventi tarp savų ir nemato, kad atsiras uždaro geto grėsmė. "Villa anders" idėja taip pat sulaukė dėmesio Berlyne, Hamburge ir Miunchene.