Graikijos prezidento 82 metų Karolo Papoulio kabinete savaitgalį buvo karšta. Čia ietis rėmė vyriausybę norintys formuoti politikai. Regis, derybos buvo sėkmingos.

Būtinas susitarimas

Graikijai reikėjo kompromiso. Kaip jį pasiekti, kai vieni politikai kalba apie taupymą ir tolesnį tarptautinių kreditorių reikalavimų vykdymą, o kiti sako, kad jiems ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) diktatas įgriso?

Galiausiai, visuomenė. Didžioji dalis graikų sako, kad jiems taupymo – per akis, tačiau jie nori išlikti euro zonoje.

Visi šie klausimai pakibo Graikijos prezidentui virš galvos. Regis, su užduotimi jis susitvarkė, nors dar anksti tai tvirtai pasakyti.

Vakar neoficialiai paskelbta, kad vyriausybę galėtų suformuoti dvi didžiosios tradicinės socialistų bei konservatorių ir proeuropinė Demokratinė kairioji partija.

Tiesa, susitarimas nebuvo oficialiai patvirtintas, bet bent jau buvo aišku, kad prieš taupymą nusistačiusi partija "Syriza" traukiasi į opoziciją.

Nuomonių skirtumai

Svarbiausias tikslas – kad naujoji vyriausybė, jei vis dėlto bus suformuota, veiktų ir vykdytų įsipareigojimus.

Priešingu atveju gali nutikti blogiausia – Atėnai negaus žadėtų milijardų ir bankrutuos. Paskui laukia tik vienas kelias – palikti euro zoną.

Didžiausia problema iki šiol buvo "Syriza". Partija gavo daugiau nei 50 vietų parlamente ir kaip reikiant patampė už ūsų tiek konservatorius, tiek socialistus.

Partijos vadovas 37 metų Alexis Tsipras tvirtino, kad nesijungs į koaliciją su jokia jėga, kuri ketina toliau laikytis su ES ir TVF sudarytų susitarimų. Tiesa, A.Tsipras neigė, kad galėtų Graikiją išvesti iš euro zonos.

Konservatorių Naujosios demokratijos ir socialistų PASOK partijos pabrėžė, kad Graikija be kreditorių pagalbos neišgyvens.

"Graikai suteikė mums mandatą bendradarbiauti, kad būtų keičiama politika, bet liekama euro zonoje", – sakė Naujosios demokratijos partijos lyderis Antonis Samaras.

Socialistų lyderis buvęs finansų ministras Evangelas Venizelas vakar pabrėžė, kad susitikimas priėjo "aklavietę" dėl partijos "Syriza" užsispyrimo. Vis dėlto optimizmo jis sakė turįs.

Tačiau analitikai perspėjo, kad jei susitarimas dėl naujosios vyriausybės buksuos ir bus skelbiami nauji rinkimai, tokios partijos, kaip "Syriza", galėtų iš pirmos vietos išstumti konservatorius ir gauti papildomai 50 vietų parlamente.

"Rusiška ruletė"

Paprasti graikai tvirtino, kad jiems pernelyg nesvarbu, kas formuos vyriausybę.

"Kodėl man turi rūpėti, kad jie dėl ko nors susitars? Jiems rūpi tik valdžia, o mes galvojame, kaip reikės susimokėti sąskaitas už elektrą, – sakė 53 metų Maria Kissou. – Galime eiti balsuoti."

Moteris pridūrė, kad balsavo už "Syrizą" ir jos lyderį A.Tsiprą: "Jis jaunas, aš mėgstu jį, nes jis ketina persiderėti su europiečiais."

Nenuostabu, kad nuotaikos visuomenėje – niūrios. Kas penktas graikas neturi darbo, nedirba beveik pusė jaunimo. Maža to, jei iki birželio Graikija nesulauks naujo pagalbos paketo, ji nebeturės pinigų.

Tačiau net 78 proc. graikų mano, kad šalis turi likti euro zonoje.

Kreditoriai tvirtina, kad vienintelis būdas tai pasiekti yra taupyti, kritikai atrėžia, jog taupymas blogina šalies ekonominę padėtį.

Antai A.Tsipras yra pabrėžęs, kad europiečiai blefuoja teigdami, jog gali leisti graikams palikti euro zoną. Tačiau Briuselis atkirto, kad tokia galimybė yra, nes bankams nurašius Graikijos skolas pavojus Europos finansų sistemai sumenko.

Konservatyvusis graikų dienraštis "Kathimerini" pabrėžė, kad valstybė atsidūrė pavojuje, o centro kairės laikraštis "Ethnos" tvirtino, kad politikai "žaidžia rusišką ruletę".