Pasitikdamas lyderius, atvykusius į Los Andžele rengiamą Amerikų viršūnių susitikimą, J. Bidenas pripažino, kad regione yra nesutarimų – Meksikos lyderis net atsisakė dalyvauti forume – tačiau karštai paragino siekti demokratijos kaip geriausio kelio į priekį.
„Kai visame pasaulyje demokratija puolama, vėl susivienykime ir iš naujo įsitikinkime, kad demokratija yra ne tik amerikiečių istorijos bruožas, bet ir esminė Amerikų ateities sudedamoji dalis“, – kalbėjo JAV prezidentas.
„Šiame viršūnių susitikime turime galimybę susivienyti dėl drąsių idėjų, ambicingų veiksmų ir parodyti savo žmonėms neįtikėtiną demokratijos galią“, – pridūrė jis.
Teatre, kuriame vyksta „Emmy“ apdovanojimai, kukurūzų spragėsiais užkandžiavę delegacijų nariai stebėjo Karibų motyvų šokių šou, kuriam choreografiją kūrė Emilio Estefanas (Emilijus Estefanas). Svečiai taip pat klausėsi popžvaigždės Sheilos E (Šeilos E.), atlikusios „The Beatles“ dainą „Come Together“.
J. Bidenas išdėstė naują viso regiono ekonominį planą, kuriame – daug idėjų, bet mažai įsipareigojimų, bei jokių pažadų dėl prekybos plėtros ar finansavimo.
Darydamas aliuziją į JAV politinius debatus, J. Bidenas pareiškė, kad jo šalis siekia ekonomikos augimo „iš apačios į viršų ir iš vidurio į išorę, o ne iš viršaus į apačią“.
„Tai, kas buvo tiesa Jungtinėse Amerikos Valstijose, yra tiesa kiekvienoje šalyje – „nubyrėjimo ekonomika“ neveikia“, – sakė prezidentas, o jo žodžius palydėjo ovacijos.
Daugiau nei „valstybės doleriai“
Papriekaištaudamas Pekinui J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) teigė, kad Jungtinėms Valstijoms rūpi ne tiek efektingi pranešimai, kiek parama įtraukiam augimui.
„Jungtinės Valstijos niekada nemanė, kad jų lyginamasis pranašumas pasaulyje yra tik didžiulių sumų valstybės dolerių panaudojimas, bet veikiau visų mums prieinamų priemonių panaudojimas“, – sakė jis žurnalistams „Air Force One“ lėktuve.
J. Bidenas pristatė 300 mln. JAV dolerių vertės iniciatyvą, skirtą kovai su maisto trūkumu, kuris didėja Rusijai įsiveržus į Ukrainą ir sutrikdžius grūdų eksportą, koordinuojant veiksmus su didžiausiomis pusrutulio žemės ūkio šalimis, įskaitant Argentiną, Braziliją ir Kanadą.
Baltieji rūmai taip pat paskelbė apie naują Amerikos sveikatos korpusą, kuriuo siekiama pagerinti 500 000 sveikatos priežiūros darbuotojų įgūdžius visame regione, remiantis patirtimi kovojant su COVID-19 pandemija, kuri ypač smarkiai paveikė Vakarų pusrutulį.
Kinija sustiprino savo vaidmenį Lotynų Amerikoje pandemijos metu, anksti pradėjusi tiekti vakcinas, o JAV priešininkė Kuba jau seniai į misijas siunčia savo valstybės įdarbintus gydytojus.
Šis pranešimas paskelbtas kitą dieną po to, kai JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris) pranešė apie 1,9 mlrd. dolerių privačiojo sektoriaus investicijas į skurdžias ir smurto nuniokotas valstybes – Salvadorą, Gvatemalą ir Hondūrą.
Dėl neramumų vadinamajame Šiaurės trikampyje ir Haityje į Jungtines Valstijas plūsta vis daugiau migrantų, o eksprezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) Respublikonų partija reikalauja juos sustabdyti.
Susitikimas su „atogrąžų Trumpu“
Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras (Andresas Manuelis Lopesas Obradoras) atsisakė dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime, nes primygtinai reikalavo, kad J. Bidenas pakviestų Kubos, Nikaragvos ir Venesuelos kairiųjų pažiūrų lyderius.
Šių šalių vadovai nepakviesti dalyvauti viršūnių susitikime, nes „JAV tebeturi abejonių dėl demokratinės erdvės trūkumo ir žmogaus teisių padėties“ jose, anksčiau šią savaitę sakė J. Bideno administracijos aukšto rango pareigūnas.
Vietoj A. M. Lopezo Obradoro Meksikai susitikime atstovauja užsienio reikalų ministras Marcelo Ebrardas (Marselas Ebrardas). Kreipdamasis į savo kolegas M. Ebrardas pavadino sprendimą nepakviesti trijų šalių lyderių „strategine klaida“ ir teigė, kad Meksika ieškos būdų, kaip reformuoti regionines institucijas.
Vėliau ketvirtadienį J. Bideno laukia galimai nepatogus pirmasis susitikimas su Brazilijos, daugiausiai gyventojų turinčios Lotynų Amerikos valstybės, prezidentu Jairu Bolsonaro (Žairu Bolsonaru), kartais vadinamu „atogrąžų Trumpu“.
J. Bolsonaro, D. Trumpo šalininkas, iškėlė abejonių dėl artėjančio balsavimo Brazilijoje teisėtumo, o kelionės išvakarėse – dėl paties J. Bideno rinkimų teisėtumo.
J. Sullivanas sakė, kad J. Bidenas nevengs kalbėti šia tema ir aptars „atvirų, laisvų, sąžiningų ir skaidrių demokratinių rinkimų“ svarbą.
Amerikų viršūnių susitikimas pirmą kartą rengiamas Jungtinėse Valstijose nuo 1994 metų, kai pirmasis forumas buvo surengtas Majamyje prezidentaujant Billui Clintonui (Bilui Klintonui). Jis pasiūlė sukurti laisvosios prekybos zoną, apimančią visą pusrutulį, tačiau neįtraukiant komunistų valdomos Kubos.
Baltieji rūmai J. Bideno rengiamą aukščiausiojo lygio susitikimą pavadino B. Clintono vizijos atnaujinimu. Tačiau nuo to laiko JAV politinės nuotaikos dėl laisvosios prekybos labai suprastėjo, o į valdžią atėjęs D. Trumpas pasmerkė liberalizavimą kaip žalingą JAV darbuotojams.
J. Bideno paskelbta Amerikų ekonominio klestėjimo partnerystė padės koordinuoti standartus ir tiekimo grandines, tačiau nesuteiks naujų galimybių patekti į rinką – tai pagrindinė paskata, kurią regionui siūlo Kinija, turinti milijardinę vartotojų rinką.
Praėjusį mėnesį viešėdamas Tokijuje J. Bidenas taip pat pristatė Azijos partnerystę dėl ekonominių standartų nustatymo.
Tačiau priešingai nei Azijoje, Jungtinės Valstijos jau yra sudariusios laisvosios prekybos susitarimus su keliomis didelėmis Lotynų Amerikos valstybėmis, įskaitant Meksiką, Čilę, Kolumbiją ir Peru.
Naujausi komentarai