Kiekvienam belgui teko keliauti geležinkelio linija, kurioje pirmadienį įvyko skaudžiausia šalies istorijoje traukinių katastrofa. Iškelta versija, esą du sąstatai susidūrė, nes vienas jų važiavo degant raudonam šviesoforo signalui.

Keleiviai patyrė šoką

23 metų belgui Sebastienui Duckersui tai buvo įprasta savaitės pradžia. Kaip kiekvieną rytą keliaudamas į darbą, jis įsėdo į traukinį, kad pavažiuotų kelias stoteles iki Briuselio.

"Staiga pasigirdo didžiulis trenksmas, ir mane nusviedė į priekį, – po avarijos pasakojo lengvai atsipirkęs jaunuolis. – Trenkiausi galva į sėdynę, bet nesusižalojau. Iš karto atsistojau apsižiūrėti ir pamačiau žmonių akyse baimę ir šoką. Kai kurie keleiviai verkė, kiti klykė."

S.Duckersas perėjo visą vagoną ir įsitikino, kad visi keleiviai sveiki. Laimė, jie važiavo sąstato viduryje, todėl išvengė mirtino smūgio. Priekiniuose abiejų traukinių vagonuose žuvo mažiausiai 18 žmonių.

Tai skaudžiausia traukinių avarija Belgijoje nuo 2001 m. kovo 28 d., kai sausakimšam keleiviniam traukiniui įsirėžus į tuščią sąstatą žuvo aštuoni žmonės.

Liko metalo krūva

Nelaimė netoli Beizingeno stoties prie Halės miesto, esančio maždaug už 15 km į pietvakarius nuo Briuselio, įvyko per pirmadienio rytinį piką, kai žmonės skubėjo į darbą. Tuo metu Briuselyje ir jo apylinkėse snigo.

Iš pradžių paskelbta, kad traukiniai susidūrė kaktomuša, bet vėliau Belgijos geležinkelių įmonės atstovai patikslino, kad susidūrimas buvo šoninis.

Smūgis buvo toks smarkus, kad vagonai pakilo į viršų ir nutraukė elektros laidus. Vienas vagonas nuvirto ant šono, keli nuriedėjo nuo bėgių.

"Tai buvo košmaras, – sakė 47 metų Christianas Wampachas, kuris važiavo trečiame į Briuselį vykusio traukinio vagone ir patyrė galvos traumą. – Mano vagone buvo sužeistų žmonių, bet, manau, visi žuvusieji važiavo pirmame vagone."

Su Ch.Wampachu važiavusi, bet sveika likusi 40-metė Patricia Lallemand ilgai prisimins vaizdą, kurį pamatė išlipusi iš traukinio: "Šalia bėgių gulėjo negyvų žmonių kūnai, kai kurie jų buvo sudarkyti."

Nepaisė raudono signalo?

Abiejuose traukiniuose važiavo maždaug 300 keleivių. Žuvusiųjų skaičius dar gali didėti, nes gelbėtojams reikia daugiau laiko, kad išardytų sumaitotus vagonus.

Katastrofos priežastis kol kas nenustatyta. Iškelta versija, esą vienas traukinys važiavo degant raudonam signalui, o kitas vėlavo 10 minučių. Taip pat manoma, kad prastas matomumas irgi prisidėjo prie tragiškų įvykių.

Vieno traukinio mašinistas žuvo iš karto, kitas liko gyvas. Būklei pagerėjus jis bus apklaustas. Pasak žiniasklaidos, jis matė iš priekio pavojingai artėjantį traukinį, karštligiškai spaudė garso signalą ir avarinius stabdžius, o lemiamą akimirką spėjo išbėgti iš kabinos.

Pareigūnai ragina nedaryti skubotų išvadų, kol bus išsiaiškinta, kas sukėlė katastrofą: mašinisto klaida ar saugumo įrangos gedimas viename traukinių.

Tyrėjai taip pat ištirs abiejų traukinių vadinamąsias juodąsias dėžes ir mėgins nustatyti, ar buvo kokių nors mechaninių gedimų prieš katastrofą.

Susisiekimas paralyžiuotas

Po avarijos buvo blokuotas eismas kai kuriais maršrutais, tarp jų greitojo traukinio linija Briuselis–Paryžius.

Tarptautinio greitųjų traukinių tinklo "Thalys", kuris jungia pagrindinius Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Olandijos miestus, atstovė spaudai Patricia Baars sakė, kad laikinai buvo sustabdytas eismas tarp Paryžiaus, Briuselio ir Amsterdamo, nes prie Halės traukiniai važiuoja ta pačia linija, kurioje įvyko avarija.

Dar daugiau sumaišties sukėlė belgų geležinkelininkų vakar pradėtas streikas. Jie skundžiasi blogomis darbo sąlygomis, kurios esą ir galėjo privesti prie tokios katastrofos.

Belgijos premjeras, sužinojęs apie nelaimę, nutraukė vizitą Balkanuose ir skubiai grįžo į Briuselį. Jis pareiškė užuojautą žuvusiųjų artimiesiems ir pasakė esąs sukrėstas šios tragedijos, kuri įvyko jam gerai pažįstamame regione.

"Gyvenau šiose vietovėse ir dažnai važinėdavau šiuo traukiniu", – sakė premjeras. Pasak apžvalgininkų, šia traukinių linija, jungiančia Briuselį ir Paryžių, bent kartą gyvenime teko keliauti kiekvienam belgui.

Traukinių katastrofos Europoje

Didelės geležinkelio katastrofos Europoje įvyksta palyginti retai. Tragedijų sąraše pirmauja 1998 m. liepos 3 d. Vokietijoje įvykusi avarija, kai greitasis liukso klasės traukinys nuriedėjo nuo bėgių ir trenkėsi į tiltą. Žuvo 101 žmogus, dar 88 buvo sužeisti.

1999 m. spalio 5 d. prie Londono Padingtono stoties susidūrė du traukiniai, nes vienas mašinistų nepaisė raudono šviesoforo signalo. Traukiniams susidūrus, išsiliejo dyzelinis kuras ir kilo gaisras. Žuvo 31 žmogus, daugiau nei 500 nukentėjo nuo liepsnų.

2006 m. sausį Juodkalnijos sostinėje Podgoricoje sugedus stabdžiams traukinys nuriedėjo į tarpeklį. 39 žmonės žuvo, 135 buvo sužeisti.

2006 m. birželį Valensijoje per metro traukinio avariją žuvo 30 žmonių.

2006 m. rugsėjį Vokietijoje traukiniui susidūrus su automobiliu žuvo 23 žmonės.

2009 m. birželį dujas gabenęs traukinys sprogo ir rėžėsi į namus. Žuvo 22 žmonės.