Manoma, kad rinkėjai nubaus esamą vyriausybę po to, kai „Panamos popieriai“ atskleidė pasaulinį mokesčių vengimo skandalą. Jame figūravo keletas aukšto rango pareigūnų, įskaitant tuometį Islandijos ministrą pirmininką Sigmundurą Davidą Gunnlaugssoną (Sigmundurą Davidą Gunloigsoną), kuris buvo priverstas atsistatydinti.

Nors iš konservatyvios Nepriklausomybės partijos ir centristinės Pažangos partijos sudaryta dabartinė vyriausybė skandalą išgyveno, ji pažadėjo surengti pirmalaikius rinkimus, likus šešiems mėnesiams iki kadencijos pabaigos 2017 m. pavasarį.

„Prarandame palaikymą (dėl) didelio (nusistatymo) prieš sistemą“, – naujienų agentūrai AFP tvirtino Nepriklausomybės partijai atstovaujantis parlamentaras Birgiris Armannssonas (Birgiris Ermansonas).

Aktyvistų, anarchistų ir buvusių kompiuterių įsilaužėlių 2012 m. įsteigta Piratų partija kovoja už skaidrumą, institucijų reformas, asmens laisvę ir kovą su korupcija.

Didžiąją dalį jos rėmėjų sudaro jauni rinkėjai, o atstovės spaudai Birgittos Jonsdottir (Birgitos Jounsdoutir) teigimu, partija „išnagrinėjo „Syriza“ ir „Podemos“ klaidas“. Šios kairiosios partijos Graikijoje ir Ispanijoje piktinosi dėl griežto taupymo programų, taikytų per euro zonos skolų krizę.

Rinkimų rezultatai paaiškės netrukus po balsavimo apylinkių užsidarymo, tačiau nesitikima, kad kuri nors partija užsitikrintų daugumą, tad Islandijos likimas iš tikrųjų bus spręsis po derybų dėl koalicijos.

Jei Piratų partija pasirodys gerai, ji gali sudaryti antrąją centro kairės vyriausybę nuo 1944 m., kai Islandija tapo nepriklausoma nuo Danijos. 2009–2014 m. valdančiąją koaliciją sudarė socialdemokratai ir žalieji.

Manoma, kad Piratų partija bet kokiose derybose dėl vyriausybės turės svertą prieš kadenciją baigiančią Nepriklausomybės partiją, todėl tikėtina, kad galios pusiausvyra pirmąkart taps priklausoma nuo Kairiųjų žaliųjų judėjimo.

Piratų partija, kurios viena steigėjų yra buvusi „WikiLeaks“ atstovė spaudai B. Jonsdottir, steigti koalicinę vyriausybę prieš rinkimus susitarė su dar trimis kairiosiomis ir centristinėmis opozicinėmis partijomis: Kairiuoju žaliųjų judėjimu, socialdemokratais ir Šviesios ateities judėjimu.

Pagal paskutines apklausas, kartu jos gali turėti daugiau kaip 50 proc. balsų. Apklausos taip pat liudija, kad didelė dalis rinkėjų yra neapsisprendę.

„Manome, kad šios partijos gali efektyviai bendradarbiauti, daug (joms rūpimų) klausimų yra bendri. Manau, tai yra visiškai įmanomas vyriausybės variantas“, AFP teigė Kairiųjų žaliųjų judėjimo vadovė Katrin Jakobsdottir (Katrin Jakobsdoutir).

Pyktis dėl 2008 m. žlugimo

Nors po 2008 m. finansų sistemos žlugimo Islandija vėl klesti, o BVP augimas dėl turizmo ir atsigavusios finansų sistemos šiemet turėtų viršyti 4 proc., šios vulkaninės salos, turinčios 332 tūkst. gyventojų, jaunimas nepasitiki politikos elitu.

Dėl krizės žlugo trys didžiausi Islandijos bankai ir buvęs pernelyg didelis finansų sektorius. Šalį krėtė didžiulė ekonomikos krizė, tad pagalbos teko kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF).

Ne vienas bankininkas buvo pasodinti į kalėjimą, žlugę bankai buvo laikinai nacionalizuoti ir vėliau parduoti, o užsienio investuotojai turėjo susitaikyti su nurašytomis skolomis.

Islandijos universiteto politikos mokslų profesorius Olafuras Hardarsonas (Oulafuras Hardarsonas) augantį Piratų populiarumą sieja su rinkėjų pykčiu po 2008 metų krizės.

„Jiems pavyko sutelkti dėmesį ties politikai ir sistemai prieštaraujančiais daugelio rinkėjų jausmais, o šie rinkėjai Islandija nusivylę nuo pat bankų žlugimo“, – O. Hardarsonas sakė AFP.

42 metų darbininkas Einaras Hannessonas (Einaras Hanesonas) teigė balsuosiantis už Piratų partiją, nes ši pasiūlė pokyčių. „Noriu pokyčių. Man nepatinka niekas, kam priešinasi Piratai, tačiau norint pokyčių, jie yra geriausia partija“, – sakė rinkėjas.