Milijardai Ispanijai. Ar padės jie atvėsinti padėtį euro zonoje? Kol kas – galbūt. Nors ilgalaikėje perspektyvoje apie krizės pabaigą niekas nekalba.

Prasti rodikliai

Euro zonos finansų ministrai susitarė, kad ispanų bankai, atsidūrę ties bedugnės kraštu, gaus dar 30 mlrd. eurų finansinę injekciją, jei to prireiks.

Susitarti dėl šio finansų paketo ministrams prireikė devynių valandų derybų. Galiausiai Eurogrupės vadovas Jeanas Claude'as Junckeris pranešė, kad susitarimas dėl Ispanijos oficialiai pasirašytas bus "antroje liepos pusėje", o paramą šalis gaus mėnesio pabaigoje.

Kartu ministrai sutarė, kad Ispanijai bus duota daugiau laiko prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti. Iki 2014 m. šalis turės sumažinti biudžeto deficitą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pernai Ispanijos biudžeto deficitas siekė 8,9 proc., o šiemet viršys prognozuotus 6 proc. BVP. Anksčiau Ispanijos vyriausybė buvo įsipareigojusi, kad iki 2013 m. deficitą sumažins iki 4,5 proc., o iki 2014 m. – iki 2,8 proc.

Pagalbos paketo Madridui prireikė, nes šalies skolinimosi kaina pastaruoju metu vėl išaugo ir perkopė vadinamuosius pavojingus 7 proc.

Panašioje situacijoje atsidūrė ir Italija. Tai vėl sukėlė kalbas, kad Roma ir Madridas gali kreiptis pagalbos į ES, kaip tai padarė Graikija, Portugalija ir Airija.

Tiesa, Ispanijos, kurios ekonomika yra ketvirta pagal apimtį euro zonoje, atveju toks pagalbos paketas būtų gerokai didesnis nei Atėnams, Lisabonai ir Dublinui kartu sudėjus.

Parama bankams

Pagalbos paketas Ispanijai – neįprastas. Iki šiol euro zonos šalys pervesdavo pinigus tiesiogiai valstybių skolininkių vyriausybėms, ir tai padidindavo jų skolą; tačiau dabar pinigai tiesiogiai pasieks bankus.

"Tai nėra skubi pagalba, tai kelias stabilizacijos link, – po susitikimo sakė Liuksemburgo finansų ministras Lucas Friedenas. – Rinkos turi suprasti, kad pinigų yra, net daugiau, nei jų reikia."

Tiesa, kol kas neaišku, kaip pinigai pasieks Ispanijos bankus, nes Europos bankų kontrolės mechanizmą planuojama įsteigti tik kitais metais. Tik tada bankai galės tiesiogiai kreiptis pagalbos į Europos stabilumo mechanizmą (ESM), nors kai kurios Šiaurės Europos šalys išreiškė pasipriešinimą tokiam planui.

Gana skeptiškai į pagalbos paketą sureagavo ir rinkos, laukusios ir vokiečių konstitucinio teismo sprendimo dėl ESM.

Vadovų inauguracija

Per ministrų susitikimą paskelbta, kad ESM vadovaus vokiečių ekonomistas 61 metų Klausas Reglingas.

Šiuo metu jis vadovauja 2010 m. sukurtam ES finansinės pagalbos fondui.

ESM turės patikinti rinkas, kad ES parems silpnesnes savo nares. Fondas turėtų sutartomis sąlygomis teikti paskolas su sunkumais susiduriančioms šalims, be to, ESM galės tiesiogiai rekapitalizuoti bankus nedidindamas šalių nacionalinės skolos.

ESM, kuriame yra 500 mlrd. eurų, turėjo pradėti veikti pirmadienį, bet jo darbo pradžia buvo atidėta laukiant ratifikavimo iš reikiamo skaičiaus Europos šalių.

Perrinktas toliau vadovauti euro zonos finansų ministrų grupei buvo ir Liuksemburgo premjeras J.C.Junckeris.

J.C.Junckeris šiame poste dirba nuo 2005 m. Tačiau ieškoti jo įpėdinio sekėsi sunkiai. Dėl labiausiai tikėtino naujo kandidato, Vokietijos finansų ministro Wolfgango Schäuble, nepritarė Prancūzija.

J.C.Junckeris buvo linkęs perduoti postą, bet spaudžiamas prancūzų sutiko likti dar šešiems mėnesiams su sąlyga, kad Liuksemburgo centrinio banko vadovas Yves'as Merschas užimtų laisvą vietą Europos centrinio banko valdyboje.