Galutiniai ketvirtadienio referendumo rezultatai rodo, kad 52 proc. rinkėjų pasisakė už išstojimą iš ES, o 48 proc. balsavo už tolesnę narystę Bendrijoje. Skirtumą tarp abiejų stovyklų sudaro daugiau nei milijonas balsų.

Britanija taps pirmąja išstojusia nare per ES istoriją, o šis žingsnis bus dešimtmečius tvyrojusio įtarumo dėl Europos siekio kurti glaudesnę politinę sąjungą, kulminacija.

Nebebus ,,laivo kapitonas“

Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) penktadienį pareiškė, kad rudenį atsistatydins, pažymėjęs, kad Britanijos žmonių valia turi būti gerbiama, jiems nusprendus pasitraukti iš 28 valstybių Europos Sąjungos.

D.Cameronas sakė, jog negali būti jokių abejonių dėl ketvirtadienį vykusio istorinio referendumo rezultatų, tačiau pažymėjo, jog nebebus tas „kapitonas“, kuris ves laivą sunkių derybų su ES vandenimis.

„Nemanau, kad būtų teisinga man mėginti būti kapitonu, kuris ves mūsų šalį į kitą jos tikslą“, – sakė premjeras, istorijoje išliksiantis kaip žmogus, išvedęs Jungtinę Karalystę iš Europos Sąjungos.

Šešerius metus vyriausybei vadovavęs premjeras nurodė, kad atsistatydins spalio pradžioje, kai vyks Konservatorių partijos suvažiavimas.

Vyriausybės vadovas taip pat pažymėjo, kad pareigą inicijuoti oficialią Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos procedūrą jis paliks savo įpėdiniui.

„Manau, bus teisinga, kad tas naujas ministras pirmininkas priims sprendimą, kada inicijuoti (Lisabonos sutarties) 50-ąjį straipsnį“, – pabrėžė D.Cameronas, paskelbęs apytikrį laiką, kada jis pasitrauks iš posto, Britanijai nubalsavus išstoti iš Bendrijos.

D.Cameronas, kuriam kalbant greta stovėjo žmona jo Samantha (Samanta), sakė, kad sunkiai grūmėsi už tai, kad Britanija toliau liktų ES nare – „protu, širdimi ir siela – atidaviau viską“.

„Visiškai aiškiai pasakiau, jog esu tikras, kad Britanija yra stipresnė, saugesnė ir turtingesnė būdama Europos Sąjungoje, ir aiškiai įvardijau, kad šis referendumas yra dėl to ir tik dėl to, o ne dėl kažkokio atskiro politiko, įskaitant mane, ateities“, – sakė jis.   

Tačiau premjeras pridūrė: „Britanijos žmonės priėmė labai aiškų sprendimą pasukti kitu keliu, todėl, manau, šaliai reikia naujos vadovybės, kuri vestų ją ta kryptimi“.

„Taip pat norėčiau patikinti Europos šalyse gyvenančius britus ir čia gyvenančius Europos valstybių piliečius, kad jūsų sąlygose staigių pokyčių nebus“, – pabrėžė jis.

Referendumą nulėmė netikėta pergalė

Biržos maklerio sūnus D.Cameronas mokėsi elitiniame Itono koledže ir studijavo Oksfordo universitete, kur buvo priimtas į neoficialų ekskliuzyvinį studentų klubą „Bullingdon Club“, kuriam priklauso turtingi, išgerti ir pasiautėti mėgstantys elito atstovai.

Jis dirbo konservatorių patarėju, paskui – viešųjų ryšių srityje, o 2001-aisiais buvo išrinktas į parlamentą.

D.Cameronas greit kilo partijos, kuri tada smarkiai kovojo su Tony Blairo (Tonio Blero) leiboristų vyriausybe, hierarchijos laiptais ir 2005-aisiais, būdamas 39 metų amžiaus, buvo išrinktas lyderiu.

Jis bandė „detoksikuoti“ partijos prekės ženklą vengdamas diskusijų apie ES, kurios konservatorius skaldė nuo pat Margaret Thatcher (Margaret Tečer) valdymo 9-ajame dešimtmetyje.

2010 metų visuotiniuose rinkimuose D.Cameronas tapo jauniausiu per 200 metų ministru pirmininku, bet centro dešinės konservatoriai nelaimėjo pakankamai vietų, kad galėtų valdyti vieni, ir turėjo formuoti koaliciją su centro liberalais demokratais.

Tos koalicijos valdymo metu dominavo išlaidų mažinimas Britanijai kylant po recesijos, o debatus dėl užsienio politikos didele dalimi buvo užvaldę konservatorių kivirčai dėl ES.

Po penkerių koalicijos valdymo metų konservatoriai netikėtai laimėjo aiškią daugumą 2015 metų gegužės visuotiniuose rinkimuose ir galėjo pradėti valdyti vieni.

Ta pergalė reiškė, kad referendumas dėl ES, kurį D.Cameronas pirmą kartą pažadėjo 2013 metais, siekdamas nuraminti savo partiją, tapo realybe, nors daug kas Vestminsteryje sako, kad jis pats niekada netikėjo jį įvyksiant.

Paliktas sąjungininkų

D.Cameronas likusią 2015 metų dalį dėjo dideles lobistines pastangas kitose Europos šalyse, siekdamas susitarimo, kuris pagerintų Britanijos santykius su ES.

Vasario mėnesį pasiektas susitarimas įgalino jį prieš referendumą argumentuoti, kad Britanija turi „ypatingą statusą“ 28 valstybių Bendrijoje, kuris apima ir galimybę riboti pašalpas migrantams iš ES.

Tačiau kai kurie konservatorių parlamentarai susitarimą vadino „skysta koše“.

O skaudžiausius smūgius D.Cameronas patyrė prasidėjus kampanijai.

Kai kurie lojaliausi jo sąjungininkai, tarp jų – teisingumo ministras Michaelas Gove'as (Maiklas Gouvas), vieno iš D.Camerono vaikų krikštatėvis, pasakė, kad agituos už Britanijos pasitraukimą iš ES – „Brexit“.

Tada išstojimą netikėtai parėmė ir Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), buvęs Londono meras, kurį daugelis konservatorių laiko galimu D.Camerono įpėdiniu.

Kampanijos metu D.Cameronas išrėžė virtinę kalbų, kuriose įrodinėjo, kad „Brexit“ smarkiai pakenktų Britanijos ekonomikai.

Tačiau jam sunkiai sekėsi atremti išstojimo šalininkų stovyklos argumentą, jog imigraciją iš ES šalių reikia mažinti, kad sumažėtų spaudimas valstybės paslaugų sferai, o tai esą gali įvykti tik Britanijai išstojus iš ES.

„Brexit“ – ES nesėkmių ženklas

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) sako, kad Europos Sąjungai (ES) reikia rimtos introspekcijos po Didžiosios Britanijos sprendimo pasitraukti iš šio bloko.

Penktadienį jis žurnalistams sakė, kad visos ES „politikos kryptys buvo nesėkmingos“, ir kaip pavyzdžius paminėjo integraciją, plėtrą, saugumą ir su ekonomika susijusią politiką.

ES, pridūrė turkų ministras, nepavyko išspręsti kelių negatyvių tendencijų, kaip ekstremizmas, islamofobija, rasizmas ir ksenofobija, kilimo.

M.Cavusoglu tvirtino, kad Britanijos pasitraukimas trukdo ES būti galinga pasauline veikėja ir kad Ankara būtų teikusi pirmenybę jos pasilikimui Bendrijoje.

Pasak M.Cavusoglu, ši plėtotė akcentuoja Turkijos svarbą ES stabilumui ir saugumui.

Nepakeičiamos JAV partnerės

Prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), kuris visai neseniai perspėjo, kad yra prieš Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES), penktadienį pasakė, kad Vašingtonas gerbs britų rinkėjų sprendimą pasielgti priešingai.

JAV lyderis sakė, kad Britanija ir Europos Sąjunga Jungtinėms Valstijoms abi lieka „nepakeičiamomis partnerėmis“ ir kad „ypatingas ryšys“ su Londonu išliks.

„Jungtinės Karalystės žmonės tarė žodį ir mes gerbiame jų sprendimą“, – pasakė B.Obama iš Baltųjų rūmų.

Tačiau, pripažindamas Vašingtono nusivylimą, kad jo sąjungininkė nenori paremti Vakarų galios kertiniu akmeniu laikomo Europos projekto, B.Obama atidavė duoklę ir ES.

„Ypatingi santykiai tarp Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės yra tvirti, ir Jungtinės Karalystės narystė NATO išlieka gyvybiškai svarbiu JAV užsienio, saugumo ir ekonominės politikos kertiniu akmeniu“, – sakė jis.

„Tokie taip pat yra mūsų santykiai su Europos Sąjunga, kuri tiek daug padarė skatindama stabilumą, stimuliuodama ekonominį augimą ir skatindama demokratinių vertybių ir idealų plitimą visame žemyne ir už jo ribų“, – sakė B.Obama.

„Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga liks Jungtinių Valstijų nepakeičiamomis partnerėmis, net ir pradėdamos derėtis dėl savo tebesitęsiančių santykių, kad būtų užtikrintas tolesnis stabilumas, saugumas ir klestėjimas Europai, Didžiajai Britanijai ir Šiaurės Airijai, ir pasauliui“, – pridūrė JAV lyderis.

ES reikia ,,remonto“

Italijos premjeras Matteo Renzi (Matėjas Rencis) penktadienį sakė, kad Europos Sąjunga (ES) yra tarsi namas, kuriam reikia remonto, ir taip prisidėjo prie raginimų keistis po Didžiosios Britanijos sprendimo išstoti iš bloko.

„Europa yra mūsų namai, mūsų vaikų ir mūsų vaikaičių namai. Mes žinome, kad namą reikia renovuoti, galbūt – atšviežinti, bet tai rytoj vis tiek bus mūsų namai“, – sakė centro kairės premjeras.

Kalbėdamas kaip vienos iš šešių ES įsteigusių valstybių lyderis, M.Renzi pripažino, kad „diena nėra lengva diena“, bet sakė, jog Europos istorija pademonstravo jos sugebėjimą įveikti iššūkius.

„Britų žmonės apsisprendė. Mes gerbiame jų sprendimą ir dabar turime užversti tą puslapį, – sakė jis. – Pasauliui labai reikia Europos Sąjungos. Aš esu čia, kad pasakyčiau jums – Italija vaidins savo vaidmenį kelionėje, kuri dabar prasideda.“

„Vyriausybė ir Europos institucijos gali garantuoti finansinį stabilumą ir taupiųjų saugumą visomis mūsų turimomis priemonėmis“, – sakė jis.

Pasak M.Renzi, jis pirmadienį bus Berlyne ir su Vokietijos bei Prancūzijos lyderiais, Angela Merkel ir Francois Hollande‘u (Fransua Holandu), aptars „Brexit“ reikšmę.

Didžiosios Britanijos referendume priimtas rinkėjų sprendimas išstoti iš ES penktadienį sukėlė panišką pardavimą Milano vertybinių popierių biržoje ir turėtų padrąsinti Italijos euroskeptiškus kraštutinius dešiniuosius bei populistines opozicines partijas.

„Sunkus išbandymas Europai“

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) penktadienį pareiškė, kad britų balsavimas pasitraukti iš Europos Sąjungos pateikia „sunkų išbandymą Europai“ ekonominių ir finansinių pasekmių atžvilgiu.

„Britų balsavimas kelia sunkų išbandymą Europai, kuri privalo parodyti solidarumą ir stiprumą, atsakydama į ekonomines ir finansines grėsmes“, – sakė F.Hollande'as po vyriausybės posėdžio.

Reikšdamas savo nusivylimą dėl tokio balsavimo jis pasakė: „Visuomet reikia mažiau laiko ką nors suardyti negu padaryti, ką nors sugriauti negu pastatyti“.

Bet „toks yra jų pasirinkimas, ir mes turime jį gerbti“, – sakė socialistas prezidentas.

Pritardamas užsienio reikalų ministrui Jeanui-Marcuis Ayrault (Žanui Markui Airo), kuris anksčiau penktadienį nurodė, kad Europa privalo susigrąžinti savo žmonių pasitikėjimą, F.Hollande'as pasakė, jog „šis sprendimas reikalauja aiškaus supratimo apie Europos veiklos netobulumą ir žmonių pasitikėjimo šiuo projektu praradimą“.

„Brexit“ gali būti didesnis stimulas ultradešiniesiems elementams Europos Sąjungoje, perspėjo jis ir pabrėžė: „Esama didžiulio pavojaus susidurti su ekstremizmu ir populizmu“.

Dar trečiadienį Prancūzijos lyderis perspėjo, kad „Brexit“ gali turėti „itin sunkių pasekmių“.

„Ne tik Jungtinės Karalystės ateičiai gresia pavojus, bet ir Europos Sąjungos ateičiai“, – pabrėžė F. Hollande'as.

,,Nereikia daryti skubotų išvadų“

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį perspėjo Europos Sąjungos (ES) nares nedaryti skubotų išvadų apie Didžiosios Britanijos sprendimą pasitraukti iš bloko, nes tai galėtų dar labiau suskaldyti Europą.

„Su apgailestavimu žiūrime į Britanijos žmonių sprendimą. Tai, be abejo, yra smūgis Europai ir Europos suvienijimo procesui“, – sakė ji.

Tačiau „kokios bus to pasekmės, ... priklausys nuo to, ar mes – kitos 27 ES narės – įrodysime dėl referendumo Didžiojoje Britanijoje norinčios ir galinčios nedaryti greitų ir paprastų išvadų, kurios tik dar labiau suskaldytų Europą“, sakė A.Merkel.

Valstybės narės turėtų „ramiai ir apgalvotai išanalizuoti ir įvertinti situaciją, ir paskui drauge priimti teisingus sprendimus“, – sakė A.Merkel, kuri pirmadienį į Berlyną, deryboms prieš vėliau įvyksiantį ES viršūnių susitikimą, pakvietė Prancūzijos prezidentą Francois Hollande'ą (Fransua Holandą), Italijos vyriausybės vadovą Matteo Renzi (Matėją Rencį) ir Europos Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską.

Primindama steigiamąjį ES tikslą, A.Merkel paragino europiečius „niekada nepamiršti, kad Europos vienybės idėja buvo taikos idėja“.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) pripažino, kad „mes neturime atsakymo į visus klausimus, kurie iškilo po“ Britanijos referendumo.

„(Tačiau) ko žmonės iš mūsų tikisi – jie nori matyti, kad ES gali išspręsti problemas, padėti žmonėms“, – sakė jis.

„Turime susitelkti į bendrų Europos sprendinių suradimą srityse, kurių trūksta. Bendri Europos atsakymai dėl pabėgėlių krizės, darykite daugiau įdarbinimo ir augimo prasme, tuo pačiu metu užtikrindami, kad ES taip pat rastų bendrus atsakymus į besikeičiančią saugumo situaciją“, – pridūrė jis.

,,Laikas naujai Europos sutarčiai“

Lenkija penktadienį sakė, kad Didžiosios Britanijos sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos (ES) reiškia, jog atėjo laikas „naujai Europos sutarčiai“, kuria būtų persvarstytas federalistinis glaudesnės Europos politinės integracijos modelis.

Dešiniojo sparno lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) paragino „pozityviai reaguoti“ į Britanijos pasirinkimą išstoti ir reformuoti ES, kad būtų užbėgta už akių kitiems „įvykiams kaip „Brexit“ ir bendrai krizei ateityje“.

„Išvada yra akivaizdi: mums reikia naujos Europos sutarties“, – reporteriams Varšuvoje sakė euroskeptiškas J.Kaczynskis, kuris yra griežtas Europos federalizmo priešininkas.

Jis tvirtino, kad „mums reikia surasti tokį modelį Europai, kuris atspindėtų tokią Europą, kokia ji iš tikrųjų yra“.

„Tai vis tiek tautų, valstybių Europa“, – sakė jis ir atmetė bet kokias kalbas apie referendumą dėl Lenkijos narystės ES.

Didžioji dauguma lenkų yra proeuropietiški ir vasarį atlikta apklausa parodė, kad 81 proc. jų pritaria narystei, kuri visuomenei yra žinoma kaip ekonominio augimo šaltinis dėl dosnių subsidijų iš Briuselio.

Nors J.Kaczynskis neužima jokio posto ministrų kabinete, kaip valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis jis daugelio yra laikomas pagrindiniu sprendimų priėmėju vyriausybėje, kuri per spalio rinkimus į valdžią atėjo su antiimigracine ir populistine išlaidų platforma.

PiS narė premjerė Beata Szydlo (Beata Šydlo) penktadienį sakė, kad jos vyriausybė „sutelks dėmesį į likimą“ maždaug 800 tūkst. Lenkijos piliečių, gyvenančių ir dirbančių Didžiojoje Britanijoje.

Ji pažadėjo „bandyti užtikrinti, kad Britanijoje gyvenantys Lenkijos piliečiai išsaugotų dabar turimas teises“.

Pasitraukiantis britų konservatorių ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) prastūmė reformas vaiko pašalpoms migrantams apriboti. Tai buvo labai svarbus klausimas per referendumą.

Ieškodami geresnio gyvenimo lenkai tapo didžiausia migrantų grupe, atvykusia į Britaniją po ES 2004 metų plėtros į rytus.

Ne taip kaip kitos vakarinės ES narės, kurios išlaikė įdarbinimo suvaržymus, Britanija visiškai atvėrė savo darbo rinką ES naujokėms iš rytų.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis (Vitoldas Vaščykovskis) anksčiau penktadienį taip pat sakė, kad pasitraukimo iš ES šalininkų pergalė Didžiojoje Britanijoje tapo proga iš naujo susimąstyti apie senąjį Prancūzijos ir Vokietijos modelį siekti vis glaudesnės Bendrijos politinės integracijos.

Po derybų dėl naujų ryšių tarp ES ir Britanijos „ES, eurokratai ir Europos politikai galbūt susimąstys, kaip plėtoti Europą, kad būtų išvengta daugiau pasitraukimų“, pabrėžė jis.

,,Londonas pernelyg pasitikėjo savimi“

Kremlius penktadienį išreiškė viltį, kad Britanijos sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos nepablogins ryšių su Rusija, tvirtindamas, kad stipri ir prognozuojama Bendrija atitinka Maskvos interesus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį sakė, kad britų vyriausybė „pernelyg pasitikėjo“ savimi per referendumą ES klausimu, ir neigė užėmęs poziciją dėl „Brexit“.

Referendumo organizavimas buvo „nieko daugiau, tik per didelis pasitikėjimas ir paviršutiniškas požiūris iš britų vadovybės pusės darant lemtingus sprendimus savai šaliai ir Europai kaip visumai“, sakė V.Putinas, kurio komentarus transliavo Rusijos valstybinė televizija.

„Tai turės pasekmių Jungtinei Karalystei, visai Europai ir, žinoma, mums“, – pridūrė jis.

Daugelis stebėtojų yra sakę, kad „Brexit“ būtų parankus V.Putinui, nes jis buvo kaltinamas pleišto tarp ES narių varymu.

Tačiau penktadienį Rusijos lyderis sakė, kad jo šalis niekada „nesikišo, niekada nereiškė savo nuomonės šiuo klausimu“. Jis atmetė bandymus susieti Maskvą su JK balsavimu dėl pasitraukimo iš ES.

„Žinoma, mes atidžiai stebėjome, kas vyksta, bet niekaip neveikėme šio proceso ir net nemėginome to daryti“, – sakė V.Putinas.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas taip pat pabrėžė, kad nėra jokių požymių, jog Maskva būtų patenkinta to balsavimo rezultatais.

„Brexit“ tema yra Didžiosios Britanijos vidaus klausimas ir Britanijos santykių su ES klausimas, – pabrėžė jis. – ES yra labai svarbi Rusijos prekybos, ekonomikos ir investicijų partnerė, todėl, žinoma, Maskva suinteresuota, kad ES išliktų stipri ekonominė galybė – klestinti, stabili ir nuspėjama.“

,,Britanija liks stipri sąjungininkė“

Didžioji Britanija išliks stipri sąjungininkė ir atliks vieną iš pagrindinių vaidmenų NATO netgi nubalsavusi pasitraukti iš Europos Sąjungos, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas (Jensas Stoltenbergas).

„Jungtinė Karalystė išliks stipri ir ištikima NATO sąjungininkė bei toliau atliks vadovaujamą vaidmenį mūsų aljanse“, – sakoma J.Stoltenbergo pranešime.

Pasak jo, NATO gali suteikti pagrindą tolesniam Britanijos bendradarbiavimui su ES narėmis, randantis naujiems saugumo iššūkiams.

„Mūsų dienomis, kai susiduriame su didesniu nestabilumu ir netikrumu, NATO yra svarbesnė negu kada nors anksčiau kaip platforma bendradarbiavimui tarp sąjungininkių Europoje, taip pat tarp Europos ir Šiaurės Amerikos“, – pabrėžė Aljanso vadovas.

„Aljansas lieka įsipareigojęs glaudžiau bendradarbiauti su Europos Sąjunga“, – pridūrė J.Stoltenbergas.

Branduolinį arsenalą ir veto teisę Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje turinti Britanija yra svarbi veikėja ES išorės ir gynybos politikoje.

Londonas uoliai saugojo savo suverenią teisę spręsti, kaip naudoti savo ginkluotąsias pajėgas, torpeduodamas bet kokias užuominas, kad ES galėtų kada nors susikurti bendrą kariuomenę.

„Nėra jokio reikalo skubėti“

Buvęs Londono meras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), tapęs sėkmingos Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos šalininkų kampanijos veidu, penktadienį pareiškė, kad Jungtinei Karalystei visiškai nebūtina skubėti palikti 28 šalių bendriją.

„Nėra jokio reikalo skubėti“, – B.Johnsonas sakė per spaudos konferenciją Londone, pirmąkart viešai komentuodamas ketvirtadienį Britanijoje vykusio referendumo rezultatus.

Pasak jo, ES projektas „vienu metu buvo kilni idėja“, bet dabar tas blokas „nebėra tinkamas šiai šaliai“.

B.Johnsonas pridūrė, kad sprendimas palikti Europos Sąjungą suteikia britams „didingą galimybę“ susigrąžinti savo šalies kontrolę.

Politikas aiškino, kad Britanijai atsiveria galimybė susigrąžinti teisę pačiai nustatyti mokesčius ir kontroliuoti sienas.

B.Johnsonas taip pat gyrė ministrą pirmininką Davidą Cameroną (Deividą Kameroną), sakydamas, kad jis yra „nepaprastas politikas“.

Buvęs sostinės meras pridūrė, kad jam „liūdna“ dėl D.Camerono sprendimo atsistatydinti.

Vis dėlto B.Johnsonas, laikomas galimu D.Camerono įpėdiniu, neatskleidė, ar jis ketina kovoti dėl Konservatorių partijos lyderio posto.

„Delsimas pratęstų neapibrėžtumą“

Europos Sąjungos (ES) vadovai paragino Didžiąją Britaniją „kiek įmanoma greičiau“ pradėti derybas dėl pasitraukimo iš Bendrijos, šios šalies premjerui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui) penktadienį pareiškus, kad paliks vesti šias derybas savo įpėdiniui.

„Dabar mes tikimės, kad Jungtinė Karalystė imsis vykdyti šį Britanijos žmonių sprendimą kiek įmanoma greičiau, kad ir koks skausmingas būtų šis procesas“, – rašoma bendrame pareiškime, kuris buvo išplatintas po to, kai britai ketvirtadienio referendume nubalsavo už išstojimą iš ES.

„Bet koks delsimas bereikalingai pratęstų neapibrėžtumą“, – pažymima jame.

Šį pareiškimą pasirašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris), Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) ir šiuo metu ES pirmininkaujančių Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Rutė).

Pareiškimas buvo paskelbtas po jų skubių derybų Briuselyje.

Britanijos vyriausybės vadovas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) netiesiogiai užsiminė, kad oficialaus pranešimo apie Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES iki spalio tikriausiai nebus.

Tačiau ES lyderiai leido aiškiai suprasti, kad jie linkę kuo greičiau užbaigti procesą, todėl nori, kad Britanija nedelsiant pradėtų derybas dėl išstojimo.

„Turime taisykles, kaip tai tinkamai spręsti“, – rašoma bendrame pareiškime.

„Esame pasirengę skubiai pradėti derybas su Jungtine Karalyste dėl jos pasitraukimo iš Europos Sąjungos sąlygų“, – pažymima jame.

Pareiškime priduriama, kad Britanija turi toliau laikytis ES teisės tol, kol ji nebebus Bendrijos narė.

„Brexit“ vyriausybė

Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) vadovas Nigelas Farage'as (Naidželas Fareidžas) penktadienį pareiškė, kad Britanija turėtų suformuoti „Brexit vyriausybę“, kai šalis referendume nubalsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos.

„Mums reikalinga „Brexit“ vyriausybė, – jis sakė žurnalistams prie parlamento rūmų. – Mes palikome nesėkmingą politinę sąjungą.“

Šiuo komentarus N.Farage'as išsakė dar prieš premjerui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui), kuris vadovavo nesėkmingai Britanijos pasilikimo ES kampanijai, paskelbiant, kad jis ketina atsistatydinti ir kad naujas lyderis turėtų būti paskirtas iki spalio pradžios.

„Tebėra didelis atotrūkis tarp Vestminsterio, SW1 (vyriausybės) ir realių bendruomenių“, – pabrėžė N.Farage'as, kartodamas savo kampanijos pagrindinį argumentą.

„Mano nuomone, šis balsavimas buvo laimėtas Midlandse (Vidurio Anglijoje) ir (Anglijos) šiaurėje; į mus atsigręžė senieji leiboristų rinkėjai, o mes, ypač kaip partija, tose teritorijose agitavome kiek įmanydami“, – aiškino UKIP lyderis.

„ES jau galas, ES miršta – tikiuosi, kad mes išlupome pirmąją plytą iš sienos“, – sakė N.Farage'as.

Anksčiau penktadienį, kai galutiniai rezultatai dar nebuvo paaiškėję, N.Farage pareiškė džiūgaujantiems pasitraukimo kampanijos aktyvistams, susirinkusiems švęsti Londono centre: „Tai bus paprastų žmonių, eilinių žmonių, padorių žmonių pergalė!“

„Kovojome prieš tarptautines įmones, kovojome prieš didžiuosius komercinius bankus, kovojome prieš didžiąją politiką, kovojome prieš melą, korupciją ir apgaulę“, – pabrėžė jis.

„Ir mes tai būsime pasiekę neįsitraukdami į karą, neiššovę nei vienos kulkos – mes tai būsime atlikę velniškai sunkiu darbu vietoje“, – pridūrė N.Farage'as.

ES pasiryžusi išsaugoti vienybę

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga pasiryžusi išlikti vieninga, nors Didžioji Britanija nubalsavo pasitraukti iš Bendrijos.

„Šiandien, 27 (ES) lyderių vardu, galiu pasakyti, kad esame pasiryžę išlaikyti kaip 27“ šalių blokas, D.Tuskas sakė žurnalistams Briuselyje.

„Tai istorinis momentas, bet tikrai netinkamas metas isteriškoms reakcijoms“, – pridūrė jis.

Britai nubalsavo 51,9 proc. prieš 48,1 proc., kad jų šalis turi palikti Bendriją, o šis netikėtas jų sprendimas sukėlė bangas visame pasaulyje, kurios rinkas ir politikos ekspertus užklupo nepasiruošusius.

D.Tuskas pridūrė, kad Bendrijos lyderiai ateinančią savaitę susirinks aptarti po ketvirtadienį Jungtinėje Karalystėje įvykusio referendumo susiklosčiusios padėties, bet Britanija į tą viršūnių susitikimą nebus pakviesta.

ES prezidentas, anksčiau perspėjęs, kad Britanijos balsavimas už išstojimą gali žymėti „Vakarų politinės civilizacijos pabaigą“, pasistengė apraminti Bendrijos piliečius, kad jų lyderiai buvo pasiruošę bet kokiam scenarijui.

Pasak jo, nesusidarys jokio teisinio vakuumo, o visos Britanijos pasitraukimo iš ES procedūros yra aiškiai apibrėžtos bloko sutartyse.

„Nėra ką slėpti – tikėjomės kitokio rezultato, – D.Tuskas sakė per penktadieninį susitikimą su žurnalistais. – Noriu visus užtikrinti, kad esame pasiruošę neigiamam scenarijui.“

„Tiesa, kad pastarieji metai buvo patys sunkiausi per mūsų sąjungos istoriją, bet visada prisimenu, ką man sakydavo tėvas: „Kas tavęs nenužudo, padarys tave stipresnį“, – pridūrė jis.

Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) penktadienį paneigė, kad sukrečiantis Didžiosios Britanijos rinkėjų sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos yra bloko suirimo proceso pradžia.

„Ne“, – sakė J.-C.Junckeris per spaudos konferenciją Briuselyje, atsakydamas į klausimą, ar „Brexit“ yra Europos Sąjungos pabaigos pradžia.

Iškart po šių žodžių Europos Komisijos vadovas aidint plojimams išėjo iš spaudos konferencijos.

„Liūdna diena Europai“

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) penktadienį pareiškė apgailestaujantis dėl Jungtinės Karalystės sprendimo trauktis iš Europos Sąjungos ir sakė, jog tai „liūdna diena Europai“.

„Ankstyvo ryto žinios iš #GreatBritain (Didžiosios Britanijos) yra išties išblaivinančios. Atrodo, tai liūdna diena #Europe (Europai) +the #UnitedKingdom (Jungtinei Karalystei)“, – parašė ministras socialiniame tinkle „Twitter“.

Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) pareiškė, jog tarsis su kanclere Angela Merkel, „kaip išvengti grandininės reakcijos“, kad kitos ES narės nepasektų Britanijos pavyzdžiu.

„Grandininė reakcija, apie kurią dabar visur džiugiai kalba euroskeptikai, neįvyks“, – sakė jis.

ES buvo didžiausia bendroji rinka pasaulyje, ir „Didžioji Britanija ką tik nukirto savo ryšius su ta rinka“, sakė M.Schulzas.

„Tai turės pasekmių, ir aš nemanau, kad tai paskatins kitas šalis taip pat pasukti tuo pavojingu keliu“, – sakė jis.

„Esu sukrėstas, – sakė M.Schulzas, komentuodamas britų balsavimo rezultatus, tačiau pridūrė: „Mes buvome pasirengę“.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Marcas Ayrault (Žanas Markas Airo) penktadienį išreiškė apgailestavimą dėl „liūdno“ Jungtinės Karalystės sprendimo trauktis iš Europos Sąjungos ir sakė, kad Europa privalo susigrąžinti savo žmonių pasitikėjimą.

„Liūdna Jungtinei Karalystei. Europa gyvuos toliau, tačiau ji turi reaguoti ir susigrąžinti savo žmonių pasitikėjimą. Tai skubu“, – parašė ministras socialiniame tinkle „Twitter“.

Siūlo surengti analogiškus referendumus

Antiislamiškų pažiūrų Nyderlandų parlamento narys Geertas Wildersas (Gertas Vildersas) penktadienį paragino savo šalį surengti referendumą dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos, kai Britanijos žiniasklaida paskelbė, jog Jungtinė Karalystė nubalsavo palikti Bendriją.

„Olandijos žmonės taip pat nusipelnė referendumo. Dėl šios priežasties Laisvės partija reikalauja surengti referendumą dėl „NExit“ – Olandijos pasitraukimo“, – sakoma G.Wilderso pranešime.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) penktadienį sveikino Jungtinės Karalystės sprendimą pasitraukti iš Europos Sąjungos ir paragino analogišką referendumą surengti Prancūzijoje.

„Pergalė Laisvei! Kaip jau raginau daug metų, dabar mes turime organizuoti tokį patį referendumą Prancūzijoje ir kitose ES šalyse“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ultradešiniojo Nacionalinio fronto (FN) vadovė, kuri yra arši Bendrijos kritikė.

Airijos ir Škotijos interesai

Šiaurės Airijai turėtų būti leista balsuoti dėl susivienijimo su Airijos Respublika, kai ši Didžiosios Britanijos provincija referendume nubalsavo už tolesnę narystę Europos Sąjungoje, o bendri plebiscito rezultatai žada pasitraukimo iš Bendrijos šalininkų pergalę, penktadienį pareiškė airių respublikonų partija „Sinn Fein“.

„Susiklostė padėtis, kai Šiaurė bus tempiama išstoti (iš ES) pagal balsavimo rezultatus... „Sinn Fein“ dabar primygtinai pateiks reikalavimą, mūsų seną reikalavimą – balsuoti dėl sienų“, – partijos nacionalinis pirmininkas Declanas Kearney (Deklnas Karnis) pareiškė po to, kai žiniasklaidos prognozės parodė, kad visa šalis nubalsavo už pasitraukimą iš ES.

Škotija ateityje save mato „Europos Sąjungos dalimi“, pareiškė Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon (Nikola Sturdžen), nacionalinei žiniasklaidai paskelbus, kad ketvirtadienį vykusiame referendume Jungtinė Karalystė tikriausiai nubalsavo už pasitraukimą iš Bendrijos.

Škotiją valdantys nacionalistai jau anksčiau įspėjo, kad jei Britanija nubalsuos už išstojimą iš Bendrijos, škotai, dauguma kurių yra proeuropietiškų pažiūrų, gali vėl organizuoti plebiscitą dėl nepriklausomybės, siekdami per dvejus metus pasitraukti iš Jungtinės Karalystės.

„Škotija ateityje save mato ES dalimi“, – sakė N.Sturgeon visuomeniniam transliuotojui BBC.

„Škotija aiškiai ir ryžtingai nubalsavo už pasilikimą Europos Sąjungoje – 62 proc. prieš 38 proc. balsų“, – sakė ji.

N. Sturgeon pareiškė, kad antras referendumas dėl nepriklausomybes atsidūrė „dienotvarkėje“, kai britai referendume nubalsavo pasitraukti iš Europos Sąjungos.

„Antrojo referendumo galimybė turi būti dienotvarkėje ir yra dienotvarkėje“, – sakė ji, dar pridūrusi, kad teisės aktai dėl antrojo balsavimo po pirmojo referendumo, buvusio 20104 metais, bus parengti, kai Škotijos parlamentas pritars tam.

Renkasi „Brexit“ kelią

Jungtinė Karalystė ketvirtadienio referendume nubalsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos, skelbia visuomeninis transliuotojas BBC, kurio duomenimis, rezultatus pranešė jau visi 382 balsų skaičiavimo punktai.

Pranešama, kad už „Brexit“ balsavo 51,9 proc. rinkėjų (17 410 742 balsai), už pasilikimą ES – 48,1 proc. (16 141 241 balsas).

Savo valią pareiškė 72,2 proc. registruotų rinkėjų.

„Balsų skaičiavimo pareigūnai patvirtino, kad į referendumo balsų skaičiavimą buvo įtraukti iš viso 33 568 184 balsalapiai. Remiantis patvirtintu rinkėjų skaičiumi (46 500 001), dalyvių aktyvumas buvo 72,2 proc.“ – pareiškė priežiūros institucija.

Didžioji Britanija nubalsavo pasitraukti iš Europos Sąjungos, penktadienį paskelbė nacionalinė žiniasklaida, o tokia baigtis tapo didžiuliu smūgiu 28 šalių Bendrijai ir pakurstė didėjantį nerimą rinkose, kai svaro kursas JAV dolerio atžvilgiu nusmuko į pastarųjų 31 metų žemumas.

Investuotojai skubėjo išparduoti svarus, naftą ir akcijas, kai Britanija žengė į nežinią ir tapo pirmąja šalimi, išstosiančia iš ES per Bendrijos gyvavimo 60 metų istoriją. 

Britanijos valiutos kursas Jungtinių Valstijų dolerio atžvilgiu nusirito iki 1,3466 dolerio ir tapo žemiausiu nuo 1985 metų.

„Tegu birželio 23-ioji patenka į istoriją kaip mūsų nepriklausomybės diena“, – sakė ES narystės priešininkų kampanijos lyderis Nigelas Farage'as (Naidželas Fareidžas), Jungtinės Karalystės nepriklausomybė partijos (UKIP) vadovas, žadėjęs britams galimybę susigrąžinti valdžią iš Briuselio ir suvaldyti didelę imigraciją.

Pirmieji rezultatai – permainingi

Rezultatai iš Niukaslo Anglijos šiaurės rytuose rodė, kad pasilikimo Bendrijoje šalininkai tik nežymiai pirmauja – 50,7 proc. balsų prieš 49,3 procento. Balsuotojų aktyvumas ten buvo 68 procentai.

„Oho. Tai gali tapti labai dideliu rūpesčiu“ premjerui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui) ir jo palaikomai „pasilikimo“ šalininkų stovyklai, žurnalistams sostinėje sakė Londono ekonomikos mokyklos profesorius Simonas Hixas (Saimonas Hiksas).

Tyrėjas sakė, kad jo ankstesnės prognozės rodė, jog visiems šalyje atiduotiems balsams pasiskirsčius po lygiai Niukaslas turėjo atsidurti eurooptimistų stovykloje, kuri tame regione turėjo užsitikrinti 18 procentinių punktų persvarą.

Britanijos užjūrio teritorija Gibraltaras buvo pirmoji iš 382 balsų skaičiavimo vietų, paskelbusi oficialius rezultatus, kurie parodė triuškinamą ES šalininkų pergalę, kaip ir buvo tikėtasi.

Tame anklave prie Ispanijos pietinės sienos 95,9 proc. referendumo dalyvių nubalsavo už tolesnę narystę Bendrijoje, o pasitraukimo šalininkai surinko tik 4,09 proc. balsų (iš viso 823).

Rezultatai iš Anglijos šiaurės rytinio Sanderlando regiono buvo pirmieji, pademonstravę aiškią pasitraukimo iš ES šalininkų persvarą. Ten vadinamojo „Brexit“ šalininkai surinko 61,3 proc., o priešininkai – 38,7 proc. balsų.

Apklausos jau kelis mėnesius rodė, kad abiejų stovyklų palaikymas yra apylygis, nors pastarąsias kelias dienas buvo ženklų, kad iniciatyva krypsta į narystės Bendrijoje šalininkų pusę.