Paaštrėjusi politinė krizė smarkiai įsiskolinusioje šalyje ir trečiojoje pagal dydį euro zonos ekonomikoje supurtė finansų rinkas, o Italijos vyriausybės obligacijų pajamingumas padidėjo.

Premjeras Giuseppe Conte (Džuzepė Kontė) surengė kelis derybų ratus, kad sušvelnintų krizę, apėmusią 14 mėnesių dirbančią vyriausybę. Dabar jis piktai pareikalavo, kad M. Salvini pateisintų savo veiksmus.

M. Salvini pastarosiomis savaitėmis dažnai ginčijosi su premjero pavaduotoju Luigi di Maio (Luidži di Maju), vadovaujančiu antisisteminiam Penkių žvaigždučių judėjimui (M5S), dėl įvairių politikos priemonių.

Ketvirtadienį jis sugriežtino toną ir pareiškė, kad vyriausybė nebeturi daugumos palaikymo, todėl turi būti surengti pirmalaikiai rinkimai.

„Eikime tiesiai į parlamentą ir pasakykime, kad ten nebėra daugumos... Ir tuomet greitai grįžkime pas rinkėjus“, – kalbėjo M. Salvini.

Šio žingsnio išprovokuotą krizę kairiosios pakraipos laikraštis „La Repubblica“ apibūdino kaip „niekam nejuokingą farsą“.

Kintanti politinė atmosfera

G. Conte, surengęs atskiras derybas su M. Salvini ir prezidentu Sergio Mattarella (Serdžu Matarela), perėjo į puolimą ir pareiškė, kad sušaukti parlamentą – ne vidaus reikalų ministro pareiga.

Jis ragino M. Salvini „paaiškinti šaliai ir pateisinti rinkėjams, tikintiems permainų galimybe, priežastis, privertusias jį staiga sutrikdyti“ vyriausybės darbą.

Abeji parlamento rūmai šiuo metu atostogauja ir turėtų susirinkti tik rugsėjį.

Seniai tvyranti įtampa tarp koalicijos lyderių populistų pastarosiomis dienomis dar paaštrėjo, kilus ginčui dėl milijardus eurų kainuosiančios greitojo geležinkelio linijos tarp Italijos Turino miesto ir Liono kaimyninėje Prancūzijoje.

Finansų rinkose 10 metų vyriausybės obligacijų pajamingumas ketvirtadienį nuo 1,5 proc. padidėjo iki 1,8 proc., o Italijos ir Vokietijos vyriausybių obligacijų pajamingumo skirtumas pašoko iki 233 bazinių punktų.

„Ši vyriausybė jau kurį laiką neveiksni, – naujienų agentūrai AFP sakė politikos analitikas Stefano Folli (Stefanas Folis). – Aišku, kad po kelių mėnesių turėsime dešiniąją vyriausybę, nes kairė yra silpna, o M5S – apimtas krizės.“

„Ji bus griežtai dešinė, susikūrusi iš gana aiškaus iššūkio Europos Sąjungai“, – pridūrė jis.

Tuo metu kairieji žadėjo nenuleisti rankų. Buvęs premjeras Paolo Gentiloni (Paolas Džentilonis) per „Twitter“ parašė, kad M. Salvini „prašo visaverčių įgaliojimų išvesti mus iš Europos“ ir pridūrė: „To nebus.“

Pirmalaikiai rinkimai būtų parankūs M. Salvini: apklausos rodo, kad jo partija „Lyga“ šiuo metu yra populiariausia. Tikėtina, kad po rinkimų jis galėtų sudaryti valdančiąją koaliciją su mažesne kraštutine dešiniąją partija „Italijos broliai“ („Fratelli d'Italia“).

Tai atspindi pokyčius, ištikusius Italijos koalicijos partnerius nuo praeitų metų, kai M5S per parlamento rinkimus gavo 32 proc., o „Lyga“ – 17 proc. balsų.

Per šiemet gegužę vykusius Europos Parlamento rinkimus „Lyga“ Italijoje surinko daugiausiai balsų (34 proc.), o M5S gavo 17 procentų.

L. Di Maio sakė, kad jo partija „pasiruošusi“ grįžti į rinkimus.

„Labiau nacionalistinė ir euroskeptiška“

Italijos žiniasklaida pranešė, kad M. Salvini per ankstesnes derybas su G. Conte nustatė pasilikimo koalicijoje sąlygas, tarp kurių yra transporto, gynybos ir ekonomikos ministrų, prieštaravusių jo projektams ir politikai, atsistatydinimas.

Opozicija taip pat ragino vyriausybę atsistatydinti, nurodydama, kad ji nebeturi veiksmingos daugumos parlamente.

Tačiau S. Mattarella, kuris vienintelis gali paleisti parlamentą, tvirtina, kad vyriausybė turi dirbti ir galutinai parengti biudžetą. Pirmas jo projektas iki rugsėjo pabaigos turi būti pateiktas atitinkamoms ES institucijoms.

Dėl šio tikslo jis galėtų paskirti technokratų vyriausybę ir atidėti rinkimus iki vasario ar kovo, bet toks sprendimas nebūtų populiarus visuomenėje.

Vyriausybė bando suvaldyti biudžeto deficitą ir didžiulę skolą, kurią sudaro daugiau kaip 2,3 trln. eurų.

Politinių konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ analitikas Federico Santi (Federikas Santis) sakė, kad „Lygos“ ir „Italijos brolių“ vyriausybė „turėtų akivaizdesnį verslui palankų požiūrį, bet dar piktesnę nacionalistinę ir euroskeptišką orientaciją“, palyginti su dabartine vyriausybe.

Be to, tokios vyriausybės ekonominės politikos darbotvarkė būtų „panašiai problemiška“, pridūrė F. Santi.

Italijos naujienų agentūra AIG ketvirtadienį pranešė, kad Senatas galėtų rugpjūčio 20 dieną susirinkti ir paskelbti vyriausybės darbo pabaigą. Parlamentas galėtų būti paleistas per kelias dienas po to.

Pagal Italijos konstituciją, tuomet per 70 dienų turėtų būti surengti nauji rinkimai.