Įstatymo projektas, kuriuo būtų peržiūrėtas Civilinis kodeksas, iš esmės yra simbolinė priemonė, nes valdančioji koalicija turi didelę daugumą ir jai sunkiai sekėsi susitarti net dėl priemonių, draudžiančių seksualinių mažumų diskriminaciją.

Japonija yra vienintelė G-7 valstybė, nepripažįstanti tos pačios lyties asmenų santuokų, o į ministrą pirmininką Fumio Kishidą (Fumiją Kišidą) pastarosiomis savaitėmis vis akyliau žvelgiama dėl LGBTQ teisių apsaugos.

Praėjusią savaitę jis sulaukė kritikos dėl to, kad sakė, jog tos pačios lyties asmenų sąjungų nepripažinimas „nėra nesąžininga valstybės diskriminacija“.

1947 metais Japonijos konstitucijoje nustatyta, kad „santuoka sudaroma tik abiejų lyčių sutikimu“, nors neseniai atliktos apklausos rodo, kad dauguma japonų pritaria tos pačios lyties asmenų santuokų pripažinimui.

„Manau, kad jei heteroseksualių porų santuoka teisiškai pripažįstama, o tos pačios lyties porų – ne, tai diskriminacija“, – sakė įstatymo projektą pateikusios Konstitucinės demokratų partijos vadovės pareigas einanti Chinami Nishimura (Činami Nišimura).

Partija kartu su kitomis opozicinėmis politinėmis jėgomis 2019 metais taip pat pateikė panašų įstatymo projektą, tačiau jis nebuvo svarstomas parlamente.

Praėjusį mėnesį F. Kishida taip pat sulaukė kritikos po to, kai vienas iš jo sekretorių, kaip pranešama, išsakė diskriminuojančių komentarų, įskaitant teiginį, kad jis „net nenori žiūrėti“ į susituokusias tos pačios lyties asmenų poras.

Padėjėjas buvo nedelsiant atleistas, o F. Kishida pavadino šias pastabas piktinančiomis ir nesuderinamomis su įtraukiąja visuomene, kurios siekia vyriausybė.

Tačiau Japonija nėra išskirtinė Azijos šalis – Taivanas čia yra vienintelis, kur galioja santuokų lygybė.

F. Kishida sakė, kad tos pačios lyties asmenų santuokos „pakeistų visuomenę“, todėl įstatymų leidėjai turi būti „labai atsargūs svarstydami šį klausimą“.

Keliolika porų Japonijos teismams pateikė ieškinius, kuriuose teigiama, kad tos pačios lyties asmenų santuokų draudimas pažeidžia konstituciją.

Lapkričio mėnesį Tokijo teismas pareiškė, kad Japonijos nesugebėjimas teisiškai apsaugoti tos pačios lyties partnerius sukūrė „antikonstitucinę situaciją“, kartu nuspręsdamas, kad Konstitucijoje įtvirtintas santuokos apibrėžimas yra teisėtas.

F. Kishidos vyriausybei sunkiai sekasi susitarti dėl formuluotės, kuria draudžiama diskriminacija dėl seksualinės orientacijos.

Šio žingsnio priešininkai tvirtina, kad siūloma antidiskriminacinė nuostata gali pagilinti socialinį susiskaldymą arba sudaryti sąlygas įmonėms ir asmenims pateikti piktavališkus ieškinius.