Naujoji JAV ambasadorė
Pirmą kartą kalbėdama Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, naujoji JAV ambasadorė pažymėjo, kad Rusijai dėl 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos Vašingtono įvestos sankcijos nebus atšauktos, kol Maskva nesugrąžins šio pusiasalio Ukrainai.
„Mes tikrai norime pagerinti mūsų santykius su Rusija. Tačiau labai prasta situacija Rytų Ukrainoje reikalauja aiškaus ir tvirto Rusijos veiksmų pasmerkimo“, – sakė N. Haley.
Suintensyvėję susirėmimai Rytų Ukrainoje tapo pirmuoju išbandymu naujajai Baltųjų rūmų administracijai dėl jos politikos Rusijos atžvilgiu, todėl N. Haley kalbos buvo įdėmiai klausoma siekiant pastebėti kokius nors galimo politikos kurso pasikeitimo ženklus.
Ambasadorė savo kalbą pradėjo konstatuodama, jog pirmą kartą kreipdamasi į Saugumo Tarybą, ji, „deja“, yra priversta „pasmerkti agresyvius Rusijos veiksmus“. Ji tai pavadino ankstesnių JAV pareiškimu „pakartojimu“.
„Jungtinės Valstijos yra kartu su Ukrainos žmonėmis, kurie beveik trejus metus priversti kentėti dėl Rusijos okupacijos ir karinės intervencijos“, – pažymėjo N.Haley.
„Kol Rusija ir jos remiami separatistai negerbs Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo, ši krizė tęsis“, – pridūrė ji.
Jungtinės Valstijos „toliau smerkia Rusijos vykdoma Krymo okupaciją ir ragina nedelsiant ją nutraukti“, pažymėjo ambasadorė.
„Krymas yra Ukrainos dalis. Dėl Krymo mūsų įvestos sankcijos nebus atšauktos, kol Rusija negrąžins pusiasalio kontrolės Ukrainai“, – sakė diplomatė.
N. Haley komentarai atitiko ankstesnės JAV administracijos pareiškimus šiuo klausimu. Tačiau Rusijos ambasadorius Vitalijus Čiurkinas pareiškė pajutęs tono pasikeitimą.
„Aš pajutau, kad tonas šiek tiek pasikeitė“, – sakė jis žurnalistams po Saugumo Tarybos posėdžio.
„Tai tik kelio pradžia, ir reikia tikėtis, kad šis kelias atves prie kažko labiau konstruktyvaus“, – pridūrė V. Čiurkinas.
Kaltinimų lavina
Nuo sekmadienio smarkiai suintensyvėjusios kovos Avdijivkos apylinkėse pakurstė nerimą dėl humanitarinės krizės, nes atšiauriomis žiemos sąlygomis be šildymo ir vandens ten yra likę apie 20 tūkst. žmonių.
Per raketų ir minosvaidžių atakas žuvo mažiausiai 23 žmonės.
„Šis smurto eskalavimas turi liautis“, – sakė N. Haley ir pažadėjo JAV paramą Minsko susitarimams, kurie buvo pasirašyti siekiant užbaigti konfliktą.
Ukraina ir Rusija apsikeitė kaltinimų lavina dėl atsakomybės už suintensyvėjusį smurtą.
Ukrainos ambasadorius Volodymyras Jelčenka kaltino Rusiją, kad ji trukdo atkurti elektros tiekimą į Avdijivką.
„Tai yra dar vienas akivaizdus įrodymas, kad Kremlius siekia sukelti humanitarinę krizę Avdijivkoje, kaip Rusijos armija padarė Alepe“, – sakė ambasadorius, turėdamas galvoje Sirijos režimo pajėgų su Rusijos karine pagalba užimtą miestą.
V. Čiurkinas savo ruožtu kaltino Kijevą, esą jis kurso konfliktą norėdamas pritraukti tarptautinį dėmesį ir sulaukti naujosios JAV administracijos paramos.
„Kijevas mėgina pasinaudoti susirėmimais, kuriuos jie patys pradėjo, kaip pretekstu pasitraukti iš Minsko susitarimų“, – aiškino jis.
Minsko susitarimuose, kurie buvo pasirašyti tarpininkaujant Prancūzijai ir Vokietijai, numatyta virtinė žingsnių konfliktui Rytų Ukrainoje užbaigti, tačiau jų įgyvendinimas stringa.
„Matyt, tokiu būdu Kijevas siekia, kad jų pačių išprovokuota krizė toliau liktų tarptautinėje darbotvarkėje, ir tuo pačiu stengiasi savo neprotinga konfrontacine politika įtraukti į tai naujai išrinktus valstybių vadovus“, – sakė V. Čiurkinas.
Nuo 2014 metų konfliktas Ukrainoje nusinešė jau beveik 10 tūkst. gyvybių. Daugiau nei 2 tūkst. aukų buvo civiliai žmonės.
Pakoregavo sankcijas
JAV Iždo departamentas ketvirtadienį pakoregavo sankcijas, taikomas Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FSB), kad toje šalyje dirbantys Amerikos verslininkai galėtų gauti privalomus leidimus kai kurioms JAV technologijoms importuoti.
Baltieji rūmai nedelsdami paneigė pareiškimus, kad šis naujojo prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trumpo) administracijos žingsnis prilygsta sankcijų Rusijai „švelninimui“.
„Aš nieko nesušvelninau“, – D. Trumpas sakė per susitikimą su motociklų gamintojos „Harley-Davidson“ vadovais.
Ankstesnio prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija gruodžio 29 d. uždraudė amerikiečiams vykdyti bet kokius sandorius su FSB. Ši priemonė buvo atsakas į numanomą Rusijos kišimąsi per JAV rinkimus.
Vis dėlto ketvirtadienį Iždo departamentas nutarė, kad JAV verslininkams, importuojantiems į Rusiją ir privalantiems gauti FSB leidimą, kad galėtų parduoti kurių prekių Rusijos įmonėms – bet ne pačiai saugumo agentūrai – reikia sudaryti tokią galimybę.
Konkrečiai jiems per metus leidžiama sumokėti už FSB leidimus iki 5 tūkst. dolerių.
Pats departamento sprendimas nesuteikia leidimo parduoti Rusijai kokias nors JAV gaminamas prekes. Pagal JAV taisykles kai kurių technologijų pardavimas yra griežtai reguliuojamas kitais teisės aktais.
„Labai menka problema“
Vašingtone įsikūrusio prekybos advokatų biuro „Jacobson Burton Kelly PLLC“ vadovas Dougas Jacobsonas (Dagas Džeikobsonas) sakė, kad šis žingsnis yra „labai menka problema“.
Iždo departamento sprendimas tiesiog „leidžia JAV bendrovėms gauti iš FSB licencijas ir leidimus importuoti į Rusiją tam tikrą programinę ir IT įrangą, turinčią šifravimo (elementų)“, sakomas D. Jacobsono „Twitter“ žinutėje.
„Jis neleidžia vykdyti pardavimų FSB. Jis tik leidžia JAV subjektams tvarkyti reikalus su FSB, siekiant gauti leidimus importuoti šias prekes į Rusiją“, – pridūrė jis.
Daugelis prognozavo, kad D. Trumpo administracija mėgins atkurti ryšius su Rusija, kurie vadovaujant ankstesniam prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai) pašlijo labiausiai per kelis pastaruosius dešimtmečius. Vienos iš pagrindinių šios nesantaikos priežasčių – Maskvos palaikymas pilietinio karo krečiamos Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimui ir Rusijos 2014 metais įvykdyta invazija į Ukrainai priklausantį Krymą bei šio pusiasalio vėlesnė aneksija.
Pernai gruodį B.Obama išsiuntė iš šalies, anot Baltųjų rūmų, 35 Rusijos „žvalgybos operatyvininkus“. Jis taip pat įtraukė į sankcijų „juodąjį sąrašą“ FSB ir kai kurių kitų Rusijos agentūrų bei asmenų, kai JAV žvalgybos tarnybos pareiškė nustačiusios, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai inicijavo pastangas kištis į JAV prezidento rinkimų kampaniją, vykdant kibernetinį šnipinėjimą ir organizuojant dezinformacijos kampanijas.
Minsko susitarimai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė esantis įsitikinęs, kad dabartinė Ukrainos valdžia nori atsisakyti vykdyti Minsko susitarimus.
Šiuos komentarus Kremliaus vadovas išsakė Rytų Ukrainoje atsinaujinus intensyviems Kijevo vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų kautynėms, per kelias pastarąsias dienas nusinešusioms jau mažiausiai 25 žmonių gyvybes.
„Manau, kad šiandieninė Ukrainos valdžia visiškai nepasiruošusi įgyvendinti Minsko susitarimų ir ieško preteksto, kad atsisakytų juos vykdyti“, – pareiškė V. Putinas Budapešte, bendroje spaudos konferencijoje su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu.
Pasak Rusijos lyderio, „prie to taip pat gali prisidėti konflikto vystymasis (Ukrainos rytuose)“.
V. Putinas išreiškė viltį, kad „sveikai mąstančios jėgos pačioje Ukrainoje, bei suinteresuotieji panašių klausimų sprendimu politinėmis priemonėmis, neleis plėtotis situacijai Ukrainos pietryčiuose blogiausiu keliu; atvirkščiai – jie sutelks visą savo dėmesį, kad būtų vykdomi Minsko susitarimai“.
