„Mažiau nei prieš devynis mėnesius stovėjau šioje tribūnoje ir perspėjau, kad Azerbaidžanas rengia planą etniškai išvalyti Kalnų Karabachą nuo visų etninių armėnų“, – sakė Armėnijos atstovas TTT.

„Ponia Pirmininke, man labai skaudu konstatuoti, kad dabar jis jau įgyvendintas“, – pridūrė Jegišė Kirakosianas.

Procesas TTT vyksta praėjus vos kelioms savaitėms po žaibiško Azerbaidžano puolimą, kuriuo jis pirmą kartą per tris dešimtmečius perėmė ginčijamos Kalnų Karabacho teritorijos kontrolę.

Po žaibiškos operacijos iš Kalnų Karabacho pabėgo didžioji dauguma iš maždaug 120 tūkst. šiame regione gyvenusių etninių armėnų.

Rugsėjo pabaigoje separatistinė vyriausybė paskelbė, kad 2024-ųjų sausio 1 dieną niekieno nepripažinta Kalnų Karabacho Respublika nustos egzistuoti.

„Nors tūkstantmečius jie sudarė Kalnų Karabacho gyventojų daugumą, šiandien Kalnų Karabache beveik neliko etninių armėnų. Jei tai nėra etninis valymas, tai nežinau, kas yra etninis valymas“, – sakė J. Kirakosianas.

Dar yra laiko užkirsti kelią negrįžtamam etninių armėnų priverstiniam perkėlimui ir apsaugoti nedaugelį Kalnų Karabache likusių etninių armėnų.

Baku griežtai neigia bet kokius kaltinimus etniniu valymu ir viešai ragina teritorijos gyventojus armėnus pasilikti ir reintegruotis į Azerbaidžaną.

Azerbaidžano atstovas TTT atsakymą pateiks vėliau ketvirtadienį.

„Saugus ir greitas pabėgėlių grįžimas“

Armėnija kreipėsi į TTT, prašydama įpareigoti Azerbaidžaną „išvesti visą karinį ir teisėsaugos personalą iš visų civilinių įstaigų Kalnų Karabache“.

Jerevanas taip pat paragino šį Jungtinių Tautų teismą užtikrinti, kad Baku „susilaikytų nuo bet kokių veiksmų, (...) dėl kurių likusieji etniniai armėnai būtų iškeldinti (...) arba būtų užkirstas kelias saugiam ir greitam pabėgėlių grįžimui“.

„Dar yra laiko užkirsti kelią negrįžtamam etninių armėnų priverstiniam perkėlimui ir apsaugoti nedaugelį Kalnų Karabache likusių etninių armėnų“, – sakė J. Kirakosianas.

„Šiandien jūs vis dar galite reikšmingai pakeisti padėtį vietoje“, – sakė jis teisėjams.

TTT sprendžia valstybių ginčus, bet, nors jo sprendimai yra teisiškai privalomi, jis neturi įgaliojimų juos vykdyti.

Ketvirtadienį Hagoje prasidėję teismo posėdžiai yra naujausias žingsnis ilgai besitęsiančioje teisinėje kovoje tarp dviejų varžovių.

Abi šalys kaltina viena kitą pažeidus JT sutartį – Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo (ICERD).

Po rugsėjį įvykusios karinės operacijos Jerevanas apkaltino Azerbaidžaną vykdant etninio valymo kampaniją, kurios tikslas – iš Kalnų Karabacho pašalinti armėnų tautybės gyventojus.

Šis kalnuotas regionas, kuriame daugiausia gyvena etniniai armėnai, laikantys jį savo protėvių žemių dalimi, nuo Rusijos imperijos žlugimo priklauso Azerbaidžanui.

Visgi 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, Armėnijos remiamas Kalnų Karabachas vienašališkai paskelbė savo kaip respublikos nepriklausomybę.

Regiono separatistai, remiami Jerevano, tris dešimtmečius priešinosi Baku, ypač per pirmąjį Karabacho karą 1988–1994 ir antrąjį 2020 metais.

Pastarasis šešias savaites trukęs karas baigėsi Rusijai tarpininkaujant sudarytu susitarimu, pagal kurį buvo dislokuotas 2 tūkst. karių taikos palaikymo kontingentas.

Tarptautinė bendruomenė niekada nepripažino nepriklausoma pasiskelbusios respublikos.

Po praėjusio mėnesio Azerbaidžano operacijos Armėnijos įstatymų leidėjai žengė reikšmingą žingsnį link prisijungimo prie kito svarbaus Hagoje įsikūrusio Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT).

Šie Jerevano ketinimai papiktino istorinę Jerevano sąjungininkę Maskvą, pavadinusią juos itin priešiškais.

Kremlius sukritikavo Armėnijos žengtą žingsnį link prisijungimo prie TBT, kuris yra išdavęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį.