JT generalinis sekretorius Antonio Gutteresas (Antoniju Guterišas) šį raginimą išsakė Romoje prasidedant tris dienas truksiančiam aukščiausiojo lygio susitikimui maisto klausimais.
Neseniai žlugus Ukrainos ir Rusijos susitarimui dėl grūdų, pažeidžiamiausi žmonės sumokės didžiausią kainą, sakė A. Guterresas. Jis apgailestavo, kad jau dabar jaučiamas neigiamas poveikis pasaulinėms kviečių ir kukurūzų kainoms.
Rusijai praėjusią savaitę pasitraukus iš grūdų sandorio, kviečių kainos pakilo daugiau kaip 14 proc., o kukurūzų – daugiau kaip 10 procentų.
Pasak JT vadovo, tiek Rusija, tiek Ukraina yra labai svarbios pasaulio aprūpinimui maistu. Jis pažymėjo, kad istoriškai joms tenka 30 proc. viso pasaulio kviečių ir miežių eksporto, penktadalis visų kukurūzų ir daugiau nei pusė viso saulėgrąžų aliejaus eksporto.
Esu įsipareigojęs sudaryti palankesnes sąlygas Ukrainos ir Rusijos Federacijos maisto produktams ir trąšoms netrukdomai patekti į pasaulines rinkas ir užtikrinti aprūpinimą maistu, kurio nusipelno kiekvienas žmogus
„Savo ruožtu ir toliau esu įsipareigojęs sudaryti palankesnes sąlygas Ukrainos ir Rusijos Federacijos maisto produktams ir trąšoms netrukdomai patekti į pasaulines rinkas ir užtikrinti aprūpinimą maistu, kurio nusipelno kiekvienas žmogus“, – sakė A. Guterresas.
„Raginu Rusijos Federaciją grįžti prie Juodosios jūros iniciatyvos įgyvendinimo pagal mano naujausią pasiūlymą“, – sakė A. Guterresas, skatindamas tarptautinę bendruomenę būti vieningą ieškant šio klausimo sprendimų.
Rusijos atsisakymas pratęsti susitarimą lėmė, kad anksčiau šį mėnesį sandoris žlugo. Šalis pareiškė, kad Juodosios jūros iniciatyva bus sustabdyta tol, kol bus įvykdyti reikalavimai dėl Rusijos maisto produktų ir trąšų eksporto į pasaulį.
Susitarimas buvo sudarytas tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai, siekiant užtikrinti grūdų tiekimą besivystančioms šalims, ypač Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, nepaisant 2022 metais vasarį Maskvos pradėto karo prieš Ukrainą.
Sudarius susitarimą dėl grūdų, JT Pasaulio maisto programa (WFP) vėl tapo pagrindine tiekėja, todėl 725 000 tonų humanitarinės pagalbos maistu galėjo būti išgabentos iš Ukrainos į šalis, atsidūrusias ties bado riba, įskaitant Etiopiją, Afganistaną ir Jemeną.
Susitarimo sustabdymas ir Rusijos išpuoliai prieš Ukrainos Juodosios jūros uostus suerzino Rusijos sąjungininkę Kiniją ir besivystančias šalis, kurių gyventojai yra labai priklausomi nuo šių krovinių.
Be susitarimo dėl grūdų, Romos aukščiausiojo lygio susitikime bus diskutuojama apie klimato kaitos poveikį maisto gamybai ir paskirstymui.
„Mums reikia maisto sistemų, kurios padėtų nutraukti šį beprasmį karą su mūsų planeta, – sakė A. Guterresas. – Pertvarka reiškia naujas, tvarias maisto sistemas, galinčias sumažinti maisto perdirbimo, pakavimo ir transportavimo anglies dioksido pėdsaką.“
Tokiems pokyčiams taip pat reikia, kad vyriausybės ir įmonės „imtųsi ryžtingesnių ir greitesnių veiksmų klimato krizei įveikti ir aplinkosauginiam bei klimato teisingumui užtikrinti“, pridūrė jis.
Ramiojo vandenyno salų valstybės yra ypač pažeidžiamos dėl klimato kaitos kylančio jūros lygio.
Turime sugebėti auginti tai, ką valgome, ir valgyti tai, ką užauginame.
„Turime sugebėti auginti tai, ką valgome, ir valgyti tai, ką užauginame“, – susitikime sakė Samoa ministrė pirmininkė Fiame Naomi Mata'afa (Fiamė Naomi Matafa). – Tačiau ši paprasta konstrukcija yra labai toli siekianti ir suponuoja prielaidą, kad galime tinkamai remti veiksmus, lemiančius teisingą rezultatą.“
„Dar nevėlu saugoti tai, ką turime, – sakė ji. – Reikia tik ryžto ir atkaklumo. Veiksmai klimato srityje turi būti visų mūsų pastangų prioritetas.“
Šį aukščiausiojo lygio susitikimą rengia Romoje įsikūrusi Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija.
Pasak šios organizacijos Maisto sistemų ir saugos skyriaus direktorės Corinnos Hawkes (Korinos Hoks), tai, kaip auginamas ir gaminamas maistas, prisideda prie klimato kaitos ir silpnina žemės ūkio ir maisto sistemą.
Susitikimo tikslas – apžvelgti pažangą ir nesėkmes nuo 2021 metų įvykusio pirmojo tokio susitikimo maisto sistemų klausimais.
JT maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, aukščiausiojo lygio susitikime dalyvauja 161 šalies atstovai, įskaitant 22 valstybių ar vyriausybių vadovus, ir 150 nevyriausybinių organizacijų.
