"Kalnu žudiku" vadinama viršukalnė 11-ai alpinistų tapo paskutinė
Aukšta, šalta ir itin stati Čogorio viršukalnė, dar žinoma kaip K2, žadina fantaziją ne vienam trokštančiam kopti į kalnus. Netgi nepaisant to, kad ketvirtadalis ją įveikti bandžiusių žmonių žuvo. Šią liūdną statistiką prieš savaitę papildė viena didžiausių alpinizmo istorijoje tragedija.

Netektis neišgąsdino

"Telydi mus sėkmė! Laikome pirštus sukryžiuotus", - rašė airių inžinierius Gerardas McDonnellas dienoraštyje naktį į rugpjūčio 2-ąją, kai su grupe alpinistų pradėjo sudėtingiausią ekspedicijos etapą - ėmė kopti į viršukalnę K2. Tačiau sėkmė šįkart nusisuko nuo drąsuolių, pasiryžusių šturmuoti pavojingiausią pasaulyje viršūnę.
Dar kopiant į viršų nuo stataus šlaito nukrito Serbų alpinistas. Jo kūno bandęs ieškoti palydovas pakistanietis taip pat žuvo.

Tačiau dar didesni nemalonumai alpinistų laukė vėliau, kai nepaisydami netekčių ir vėluodami jie nusprendė kopti toliau.

Nesugebėjo susidoroti su panika

Pasak mirtiną ekspediciją išgyvenusio olando Wilco Van Rooijeno, dalis alpinistų pasirinko neteisingą maršrutą ir kalno viršūnę pasiekė tik kitos dienos vakare. Kai pradėjo leistis, atskilo ledo luitas ir žemyn nusinešė kelis žmones bei visą ekspedicijos įrangą. Likę alpinistai atsidūrė spąstuose be virvių, stokojantys oro ir kenčiantys šaltį.

Tuo metu jau sutemo ir temperatūra nukrito keliasdešimt laipsnių žemiau nulio. Alpinistams iškilo sudėtinga dilema: mirties zonoje laukti gelbėtojų arba bandyti leistis be apsaugos virvių.

W.Van Rooijenas teigė, kad aukų galėjo būti mažiau, jei alpinistai nebūtų pradėję panikuoti. "Daugeliui suveikė savisaugos instinktas. Aš bandžiau vadovauti, aiškinau, kad sportininkai padėtų vieni kitiems, bet mažai kas manęs klausė", - padėtį viršukalnėje prisiminė olandas.

Alpinistai desperatiškai bandė leistis žemyn. Tik trims iš jų pavyko sėkmingai tai padaryti. Likę krito iš didžiulio aukščio arba amžiams dingo ledu padengto kalno platybėse.

Gimė antrą kartą

Šią savaitę gelbėtojams pavyko rasti paskutinį ekspediciją išgyvenusį alpinistą - italą Marco Confortola.

"Aš žinau, kad daug žmonių žuvo ir tik keliems pavyko saugiai nusileisti. Džiaugiuosi, kad esu vienas iš jų", - telefonu pranešė jis.

Italas sugebėjo pasiekti 5,2 tūkst. metrų aukštyje esančią stovyklą ir sulaukti gelbėtojų sraigtasparnio. Sušalęs ir nusilpęs alpinistas trečiadienį buvo nugabentas į ligoninę. 37 metų italas teigė, kad dabar svajoja tik kaip grįžti į tėvynę.

"Bandžiau padėti kitiems, bet greitai nušalau kojas ir rankas", - tragedijos prisiminimais dalijosi italas. Kaip vieną tragedijos priežasčių jis įvardijo technines kliūtis: "Manau, per vėlai įkopėme į K2, nes turėjome prastą įrangą."

Į viršūnę kopė tarptautinė 22 žmonių ekspedicija. Tik septyniems iš jų pavyko išgyventi. 11 alpinistų žuvo, dar keturių likimas nežinomas. Specialistai abejoja, kad juos pavyks rasti gyvus. Tarp žuvusiųjų yra trys korėjiečiai, du nepaliečiai, du pakistaniečiai, serbas, airis, norvegas ir prancūzas.

Mirties zona

Daugelis alpinistų 8,6 tūkst. metrų virš jūros lygio esančią K2 - antrą aukščiausią pasaulio viršukalnę po Everesto - laiko pavojingiausia. Ją įveikti pavyko tik keliems šimtams entuziastų. Nuo 1939 m. žuvo 70 tai padaryti bandžiusių žmonių.
"Jeigu pasiklydai šioje viršukalnėje - manyk, kad esi žuvęs", - mano Pakistano alpinistų bendruomenės viceprezidentas, labiausiai patyręs šios šalies alpinistas Sheras Khanas.

Jam pritaria ir britų alpinistas Alanas Hinkesas, liūdną istoriją komentavęs Didžiosios Britanijos nacionaliniam transliuotojui BBC.

"Kopiant į K2 visą laiką esi mirties zonoje. Jeigu patekai į nelaimę, galimybių išsigelbėti praktiškai nebelieka. Sraigtasparnis negalės tavęs paimti tokiame aukštyje, o gelbėtojai nespės atvykti, - sakė A.Hinkesas, K2 šturmui skyręs trejus gyvenimo metus.

Patirtų įspūdžių alpinistui pakako visam likusiam gyvenimui: "Niekas nepriverstų manęs grįžti į šią viršūnę, netgi milijono svarų prizas."