Pereiti į pagrindinį turinį

Ką dėl padėties Ukrainoje sutarė pasaulio lyderiai?

2015-06-08 12:35
AFP-BNS inf.
Reuters nuotr.

Aktualiausios grėsmės saugumui, pradedant pasaulyje stiprėjančiomis džihadistų grupuotėmis ir baigiant „Rusijos agresija“ Ukrainoje, pirmadienį buvo pagrindinė jau antrą dieną Vokietijoje vykstančio Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo tema.

Jau trečiąkart nepakvietę Rusijos prezidento Vladimiro Putino, labiausiai išsivysčiusių šalių lyderiai pakvietė prisidėti kelis kitus veikėjus, tarp jų Irako premjerą ir Nigerijos prezidentą, kurie abu kovoja su pražūtingu islamistų smurtu.

Irako premjeras Haideras al Abadi (Heideras Abadis) ketina dalyvauti derybose dėl JAV vadovaujamos karinės kampanijos, turinčios padėti jo šaliai įveikti džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) ekstremistus, prieš metus pradėjusiu žaibišką puolimą ir užėmusius daugiau negu trečdalį Irako teritorijos.

H.al Abadi taip pat dalyvaus asmeniniame pokalbyje su JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama), tardamasis dėl Vašingtono vadovaujamos kampanijos, kuria siekiama padėti Bagdadui atkovoti teritorijas, užimtas IS kovotojų, kurių paskelbtas „kalifatas“ taip pat kontroliuoja didelę dalį kaimyninės Sirijos.

Per lyderių susitikimą, surengtą griežtai saugomame kurorte vaizdingose Bavarijos Alpėse, taip pat turėtų įvykti pasitarimas dėl „užsieniečių kovotojų“ ir islamo ekstremizmo grėsmės, kylančios G-7 šalims – Didžiajai Britanijai, Kanadai, Prancūzijai, Vokietijai, Italijai, Japonijai ir Jungtinėms Valstijoms.

Dar vienas viršūnių susitikimo svečias – naujai išrinktas Nigerijos prezidentas Muhammadu Buhari (Muhamadus Buharis) – planuoja pateikti „pirkinių sąrašą“ G-7 lyderiams, tikėdamasis užsitikrinti pagalbą kovoje su islamistų judėjimu „Boko Haram“, kaltinamu dėl 15 tūkst. žmonių žūties nuo 2009 metų.

Per pirmąją M.Buhari darbo prezidento poste savaitę jo šalyje buvo įvykdytos 11 atakų, per kurias žuvo bent 93 žmonės.

Pirmąją G-7 susitikimo dieną pagrindinė pokalbių tema buvo konfliktas Ukrainoje. B.Obama ir susitikimo šeimininkė Vokietijos kanclerė Angela Merkel ragino pasaulio bendruomenę išlaikyti griežtą poziciją Maskvos atžvilgiu, kol Rusija įgyvendins Ukrainos paliaubų sutarties, anksčiau šiais metais pasirašytos Baltarusijos sostinėje Minske, sąlygas.

„Tikiuosi, kad iš čia bus pasiųstas stiprus signalas. Ne sankcijomis, kurios būtų savitikslė, o sankcijomis ... kad būtų pasiektas tikslas“, – A.Merkel sakė televizijai ZDF television.

Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) ir Kanados premjeras Stephenas Harperis (Stivenas Harperis) praėjusią savaitę pakeliui į Vokietiją pabrėžtinai apsilankė Kijeve, siekdami pademonstruoti palaikymą į keblią padėtį patekusiems Ukrainos lyderiams. Per pastaruoju metu suintensyvėjusias kautynes Rytų Ukrainoje žuvo bent 28 žmonės.

Numatoma, kad Sh.Abe atkreips dėmesį į opų klausimą savo regione – Kinijos pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūros teritoriją, kurioje interesų turi kelios kitos šalys.

Cituodamas neįvardytus šaltinius, Japonijos laikraštis „Yomiuri“ nurodė, kad G-7 savo bendrame pranešime išsakys susirūpinimą dėl vienašališkų pastangų pakeisti padėtį Pietų Kinijos jūroje, bet tame komunikate nebus įvardyta jokia šalis.

Jau tapo tradicija, kad per G-7 susitikimus rengiamos didelės protesto akcijos. Šį savaitgalį keli tūkstančiai protestuotojų rengė daugiausiai taikias eitynes.

Per tas demonstracijas įvyko pavienių susidūrimų su policija ir buvo suimti keli žmonės, bet apskritai protestai buvo spalvingi ir nesmurtiniai.

Daugiau naujienų