Paskutinis Europos diktatorius staiga tapo demokratiškai išrinktu prezidentu, o veidmainiai europiečiai – patikimais partneriais. Toks stebuklingas virsmas įvyko dieną, kai ES oficialiai įtraukė Baltarusiją į Rytų partnerystės programą. Finansiškai ir politiškai remti Minską ryžęsis Briuselis nustatė Aleksandrui Lukašenkai griežtas sąlygas, bet ar jis tikrai nusprendė tapti tikru europiečiu ir gerbti Senojo žemyno vertybes? Perauklėtas diktatorius – tokio stebuklo pasaulis dar nematė.
Kai karalius liūtas paprašė gyvūnų pasiskirstyti: protingiems – į kairę, o gražiems – į dešinę, beždžionė liko stovėti. "Ar turėčiau persiplėšti?" – tarė ji.
Baltarusijos vadovas pateko į tokią pat padėtį kaip šio anekdoto personažas. Jį labai vilioja Maskvos siūloma milijardinė paskola, bet ir ES neatlyginama parama taip pat atrodo gardus kąsnelis. Rusija yra pagrindinė Baltarusijos eksporto rinka, bet pasaulio ekonominė krizė įstūmė ją į gilią duobę. Todėl Minskui reikia žūtbūt ieškotis alternatyvių eksporto krypčių ir visų pirma naikinti prekybos barjerus Vakaruose. Bet jeigu krizės ištikta ES irgi nenorės pirkti baltarusių produkcijos? Tuomet visos aukos – nuo opozicijos ir žiniasklaidos nuimtas apynasris, pagadinti santykiai su Maskva – nueis veltui. Tokiu atveju net Jungtinių Valstijų viza turbūt nenumalšintų Baltarusijos vadovo nusivylimo.
Sutrikęs A.Lukašenka kol kas stengiasi laviruoti tarp Rytų ir Vakarų. Tačiau jau balandžio pradžioje jam teks tvirtai apsispręsti, prie ko šlietis. Kaip tik tuo metu Baltarusijos parlamentas turės nuspręsti, pripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę ar ne.
Naujausi komentarai