„Tapęs EK vadovu pasinaudočiau visomis įmanomomis taisyklėmis, kad „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimas būtų užblokuotas“, – sakė EPP pirmininkas M. Weberis interviu Lenkijos leidiniui „Dziennik Polska“.

„Aš esu ne Vokietijos, o EPP kandidatas į EK pirmininko postą“, – pabrėžė Vokietijos pilietybę turintis M. Weberis, atsakydamas į lenkų žurnalisto klausimą, ar tokia jo pozicija nesikerta su „Nord Stream 2“ projektą proteguojančios Vokietijos federalinės valdžios interesais.

Europos Sąjungos Taryba prieš savaitę patvirtino ES dujų direktyvos pataisas, kurioms Europos Parlamentas pritarė šio mėnesio pradžioje. Jos bus pritaikytos ir per Baltijos jūrą iki Vokietijos tiesiamam naujam Rusijos eksporto dujotiekiui „Nord Stream 2“.

Pagal ES Trečiojo energetikos paketo principus parengtos pataisos draudžia tiekėjui valdyti perdavimo tinklus – kitaip nei iki šiol Rusija tikėjosi dėl „Nord Stream 2“. Tačiau Kremliaus kontroliuojamam „Gazprom“ gali tekti su juo tiesiogiai nesusijusioms bendrovėms perleisti tik nedidelę šio vamzdyno atkarpą – paskutiniuosius 50 kilometrų Vokietijos teritoriniuose vandenyse. Kita vertus, problemų dėl ES dujų direktyvos pataisų Rusijos dujų monopolininkas išvengtų tik tuo atvejų, jei Vokietijos valdžia siektų direktyvos išimčių su Europos Komisijos palaiminimu.

Rusijos planais, 1,23 tūkst. kilometrų ilgio „Nord Stream 2“, kurio projektinis pralaidumas bus 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, per jūrą turėtų būti nutiestas iki 2020 metų pradžios. Vamzdynas klojamas greta jau veikiančio dujotiekio „Nord Stream 1“ ir padvigubins jo pajėgumą. Tai leistų eliminuoti Ukrainą kaip rusiškų dujų tranzito valstybę ir padidinti „Gazprom“ dalį Europos dujų rinkoje.

„Nord Stream 2“ projektas sulaukęs kai kurių ES narių, įskaitant ir Lietuvos, aktyvaus priešinimosi: jis laikomas ne ekonomine, o politine schema. Oficialūs Vokietijos vyriausybės vertinimai – priešingi.