Alpių valstybė kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) narėmis pasmerkė karą, tai sukėlė susirūpinimą, kad šalis nukrypsta nuo savo neutralios pozicijos.

„Neutralumas yra esminis mūsų tautinės tapatybės elementas“, – sakė piliečių iniciatyvos grupės „Balsai už neutralumą“ atstovas Andreasas Wimmeris.

Kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (FPOe), pernai laimėjusi rinkimus, bet nesugebėjusi sudaryti vyriausybės, taip pat pasisako už neutralumo išlaikymą ir priešinasi pagalbai Ukrainai, vadindama tai išdavyste.

Neutralumo politiką Austrijai primetė Sovietų Sąjunga – tai buvo kaina, kurią šalis turėjo sumokėti už sąjungininkių pokario okupacijos pabaigą. Ši politika suteikė šaliai galimybę išbristi iš Antrojo pasaulinio karo griuvėsių ir išvengti kaltinimų bendrininkavimu su nacių režimu.

1955 m. spalio 26 d. priimtas federalinis konstitucinis įstatymas, nustatantis nuolatinį Austrijos neutralumo statusą, draudžia Vienai dėtis prie karinių sąjungų ar dislokuoti užsienio kariuomenę savo teritorijoje.

Nuo tada daugeliui austrų laisvė yra neutralumo sinonimas – 80 proc. respondentų neutralumą laiko savo tautine tapatybe, parodė spalio mėnesį paskelbta apklausa.

Tai nebeapsaugo Austrijos

Daugelį metų devynis milijonus gyventojų turinčioje šalyje yra įsikūrusi viena iš keturių Jungtinių Tautų būstinių ir daugybė kitų tarptautinių agentūrų, būstines Vienoje turi Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) ir OPEC .

Tačiau, pasak vieno Europos diplomato, nenorėjusio, kad jo pavardė būtų paskelbta, Austrijos neutralumas, kitaip nei jos kaimynės Šveicarijos, „vystos ir dabartinė vyriausybė skatina šią evoliuciją“.

„Ji balsavo už finansinę pagalbą Ukrainai, už sankcijas Rusijai“, – sakė diplomatas ir pridūrė, kad Vidurio Europos šalis „pradeda būti mažiau naivi“.

Austrija tvirtina, kad neutralumas netrukdo jai pasmerkti tarptautinės teisės pažeidimų, ir pasmerkė invaziją į Ukrainą.

Liepos mėnesį užsienio reikalų ministrė Beate Meinl-Reisinger iš liberalios NEOS partijos Vokietijos laikraščiui „Die Welt“ sakė, kad Rusijai tampant vis agresyvesne, „vien neutralumas nebeapsaugo mūsų“ ir kad jos šalis turi apsvarstyti galimybę investuoti į savo gynybos pajėgumus.

Austrijos karinis biudžetas, vis dar vienas mažiausių Europoje, iki 2024 m. buvo padidintas iki 0,95 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vyriausybė siekia iki 2032 m. jį padidinti iki 2 proc. BVP.

Buvęs Austrijos diplomatas Franzas Cede sakė, kad neutralumo negalima romantizuoti, jis akivaizdžiai ėmė nykti, Austrijai 1995 m. įstojus į Europos Sąjungą.

Suomija ir Švedija reagavo į Rusijos invaziją į Ukrainą įstodamos į NATO, o Austrija „praleido progą“, sakė buvęs diplomatas.

Ankstesnės diskusijos dėl neutralumo neprivedė prie įstatymo pakeitimo, bet diskusija dėl narystės NATO galėtų būti „labai vaisinga“, mano B. Meinl-Reisinger. Vis dėlto interviu „Die Welt“ ji pabrėžė, kad „šiuo metu parlamente ar tarp gyventojų nėra daugumos, pritariančios narystei NATO“.

Savo ruožtu grupė „Balsai už neutralumą“ ragina grįžti prie aktyvaus tarpininkės vaidmens, kurį Austrija atliko šaltojo karo metais.

Pastaraisiais metais Austrijoje nebuvo surengtos jokios svarbios tarptautinės derybos.