Kiekvienam JAV kareiviui ar jūrų pėstininkui, esančiam misijoje užsienyje, tenka trys kolegos, kurie dirba namuose. Tačiau tiems, kurie lieka namuose, būna ne ką lengviau, ypač pasibaigus tarnybos laikui, rašo britų visuomeninis transliuotojas BBC.

Ne Vietnamo karas

Buvęs jūrų pėstininkas Jay Aggas pasakoja apie savo didžiulį nusivylimą, kad jam neteko tarnauti Irake. Vyras tapo jūrų pėstininku po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro išpuolių JAV. Jis žinojo, kad rizikuoja būti sužeistas, netekti galūnių ar net žūti.

Tačiau iki šiol daugelis stebisi, kaip penkerius metus ištarnavęs jūsų pėstininkas niekada nebuvo kovos zonoje. Civiliai įsivaizduoja, kad kariams, kurie tiesiogiai nedalyvavo karštuosiuose taškuose, labai pasisekė, nes buvo toli nuo pavojų. Bet patys kariškiai toli gražu taip nemano.

Per Vietnamo karą išsisukinėti nuo tarnybos nebuvo neįprasta. Jauni vyrai žalodavosi, skubėjo susituokti arba pabėgti į Kanadą, kad tik nereikėtų kovoti ir galbūt žūti kruviname konflikte Pietryčių Azijoje.

Tačiau dabar, kai tarnyba JAV armijoje yra savanoriška, daliai karių būna gėda, kad jie nebuvo karo zonose.

"Noras kariauti yra pagrindinė priežastis stojant į armiją", – pasakojo J.Aggas.

Kaip ant atsarginių suolelio

Per beveik dešimtmetį karų Afganistane ir Irake JAV neteko apie 5,5 tūkst. karių ir didelė dalis kariškių tarnavo konfliktų vietose.

Vis dėlto kiekvienam užsienyje tarnaujančiam kareiviui ar jūrų pėstininkui tenka trys namuose likę kolegos, kurių darbas – pagalba misijai užsienyje.

Daliai karių likti toli nuo fronto linijos taip pat sunku, kaip ir futbolo ar kokio nors kito komandinio sporto žaidėjui sėdėti ant atsarginių suolelio. Jie sunkiai dirbo ir treniravosi, bet taip ir neišėjo į aikštelę.

Žudo civilių klausimai

Dar sunkiau apie tai kalbėtis su draugais ir artimaisiais. "Ką tu tuo metu veikei armijoje?" – ne vienas išgirsta tokį klausimą.

Itzakas Lefleris, kuris tapo jūrų pėstininku, kai tik baigė mokyklą 2001 m., pasakojo, kad kai žmonės sužino, jog jis buvo jūrų pėstininku, beveik visi tuoj pat klausia, ar jis ką nors nužudė. Tai labai sunkus klausimas, ypač tiems, kurie net nematė mūšio lauko.

"Visada sunku pasakyti žmonėms, kad nebuvau ten. Pokalbis tada dažniausiai baigiasi šiais žodžiais: "Tuomet ką tu išvis veikei?" Lyg nebūtų jokios mano tarnybos prasmės, jei jau nebuvau ten išsiųstas", – guodėsi I.Lefleris.

Vaikinas turėjo dvigubą Izraelio ir JAV pilietybę, todėl vadovybė pareikalavo, kad jis atsisakytų arba Izraelio paso, arba leidimo dirbti su slaptais dokumentais. I.Lefleris atsisakė leidimo, tikėdamasis papulti į frontą, bet vis dėlto neišvyko už Jungtinių Valstijų ribų.

Dabar jo neapleidžia jausmas, kad aštuoneri metai tarnybos buvo tik laiko švaistymas. Vaikinas mano, kad jis tarnavo "ne pilnai" ir stebisi, kodėl armija nepanaudojo jo įgūdžių efektyviau.

"Nėra taip, kad būčiau ištroškęs kraujo ir norėčiau žaloti žmones, – atviravo I.Lefleris. – Tai daugiau susiję su kovos draugais, noru kautis šalia ginklo brolių, aplankyti skirtingas šalis."

Panaši ir Justino Lago istorija. Jis svajojo laikyti ginklą, bet buvo paskirtas dokumentuoti savo jūrų pėstininkų korpuso operacijas.

"Kiekvienas norėjo būti pirmas mūšyje," – prisiminė vaikinas, bet jo batai niekada nepalietė nei Irako, nei Afganistano žemės. Tiesa, J.Lago buvo dislokuotas Japonijoje, tačiau aktyvius karo veiksmus jis stebėjo iš JAV.

"Norėjau kovoti, o ne didžiuotis medaliais. Tam darbui aš buvau parengtas", – sakė šaulys ekspertas J.Lago.

Karo trauka nenugalima

Kiti kariškiai buvo siunčiami į karštąsias zonas vėl ir vėl. Michaelas DeVaughnas tarnavo karo policininku Irake ir Afganistane. Kai baigė tarnybą, jis nusprendė tęsti mokslus, bet po trejų metų vyras vėl grįžo į Afganistaną – kovos trauka buvo per stipri, o prie civilinio gyvenimo jam sunkiai sekėsi prisitaikyti.

"Ten kiekvienas žino, kad jo gyvenimas priklauso nuo šalia esančio žmogaus, – pasakojo M.DeVaughnas. – To nepajusi sėdėdamas prie rašomojo stalo."

JAV armija skaičiais:

JAV armiją sudaro 1,47 mln. žmonių, tai yra mažiau nei 1 proc. Jungtinių Valstijų populiacijos.

Sausumos armiją sudaro 560 tūkst., karines oro pajėgas – 336 tūkst., karinį laivyną – 330 tūkst., jūrų pėstininkus – 210 tūkst. ir pakrantės apsaugą – 43 tūkst. karių.

Maždaug 20 proc. visų JAV armijos narių šiuo metu tarnauja Irake arba Afganistane.

301 tūkst. kariškių tarnauja kitose užsienio šalyse.