Apsišaukusių Donecko ir Luhansko respublikų vadovų rinkimus laimėjo šių rinkimų rengėjai. Tokių pseudo rinkimų nebuvo net sovietmečiu: rinkimai be rinkėjų sąrašų, be komisijų, be bent jau formalių priešrinkiminių procedūrų ir be konkurencijos. Kaip toliau klostysis Europos Sąjungos ir Rusijos santykiai, jei rusai, kaip žadama, pripažins šį farsą teisėtais rinkimais?

„Dėmesio centre“ – pokalbis su Europos Sąjungos ambasadoriumi Rusijoje Vygaudu Ušacku ir Seimo Europos reikalų komiteto pirmininku Gediminu Kirkilu.

– Pone Ušackai, Rusija teigia pripažinsianti šiuos pseudo rinkimus teisėtais. Tikėtina, kad ji palaikys ir ryšius su neva išrinktomis valdžios struktūromis. Jūsų manymu, kokios reakcijos galima tikėtis iš Europos Sąjungos, jeigu Rusija rinkimus pripažins oficialiai?

– Reikia sulaukti oficialios Rusijos pozicijos. Ankstesnė Rusijos pozicija buvo ta, kad ji gerbs rinkėjų valią, tuo pačiu metu Rusija pabrėžė, kad gerbs ir Ukrainos teritorinį vientisumą. Rusijos žiniasklaidai esu sakęs, kad man didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad kuriami kontūrai dar vienam užšaldytam konfliktui – turiu omenyje Abchaziją, Osetiją. Tuo niekas neturėtų būti suinteresuotas. Kokia bus Europos Sąjungos reakcija – ar bus svarstomos naujos sankcijos, ar leista Rusijai daryti įtaką susitaikymui, kurti taiką viduje, nusiginkluoti ir įgyvendinti  visus punktus, sutartus Minsko protokole, kol kas neaišku.

– Pone Kirkilai, Rusija padėjo organizuoti ir organizavo tuos rinkimus. Dabar Rusija paėmė pertraukėlę pozicijos subrandinimui. Kodėl taip įvyko?

– Rusija nori ne tik poziciją subrandinti, bet ir išgirsti kitų šalių – Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos valstybių – reakciją. Man keista, kad rinkimai buvo forsuojami, nes Kijevo valdžia ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka buvo pažadėjęs šiems regionams didesnę autonomiją. Ar iš tiesų čia norima padaryti užšaldytą konfliktą?

– Panašu, iškilo vietinių lyderių įteisinimo klausimas?

– Susidaro įspūdis, kad vietiniai lyderiai ir spaudė Rusijos valdžią tai padaryti. Nes jeigu viskas vyktų konstituciniu būdu, tie regionai gautų didesnę autonomiją ir juose vyktų skaidrūs rinkimai, separatistai tikrai nebūtų išrinkti.

– Pone Ušackai, apie ką kalba Rusijoje dirbantys oficialūs asmenys? Kuo jie aiškina rinkimus?

– Rinkimai Rytų Ukrainoje yra tik labai nedidelis trupinėlis. Rusijoje suprantama, kad regionų lyderiams reikia legitimios valdžios. Tačiau tai nėra dienos aktualija Rusijos politiniame gyvenime, nes yra kitos, kur kas didesnės aktualijos – Rusijos ekonomikos smukimas, nes šalis atsidūrė tarp recesijos ir stagnacijos. Tai iššaukė struktūrinės problemos, ženkliai smukusi naftos kaina, sudaranti apie pusę Rusijos biudžeto. Europos Sąjungos sankcijos taip pat daro poveikį.

– Pone Kirkilai, ar Jūs prognozuotumėte didesnes sankcijas Rusijai, jei ji pripažintų rinkimus Ukrainos regionuose?

– Sunkiai. Ir dabar taikomas sankcijas kai kurios šalys jau kvestionuoja. Vargu ar Europos Sąjunga pasieks susitarimą dėl dar griežtesnių sankcijų.

– Susidaro įspūdis, kad Europos Sąjungai nusibodo sankcijos Rusijai?

Gediminas Kirkilas: Europos Sąjunga nesiekia sugriauti Rusijos ekonomikos ir vis tikisi, kad, atšaukus sankcijas, Rusija liks ekonomine partnere. Viliamasi, kad Rusija susipras.

Vygaudas Ušackas: Europos Sąjunga nėra atsisakiusi galimybės priimti atitinkamus sprendimus reaguojant į padėtį Rytų Ukrainoje. Sąrašas galimų sankcijų dar neišnaudotas. Tačiau Europos Sąjunga yra suinteresuota matyti Ukrainos padėties stabilizaciją. Pastebėjus konkrečius rezultatus, būtų svarstoma, kaip atšaukti dalį sankcijų. Koks bus konkretus Europos Sąjungos sprendimas, kol kas sunku pasakyti. Tai turėtų paaiškėti po kelių savaičių.

Gediminas Kirkilas: Vokietijos kanclerė Angela Merkel jau pasakė, kad sankcijos Rusijai šiuo metu nebus atšauktos.

Vygaudas Ušackas: Kai buvo įvestos paskutinės sankcijos, mes sutarėme, kad kas mėnesį jas peržiūrėsime ir atsižvelgsime į tai, kaip laikomasi Minsko protokolo susitarimų.

– Įvykus rinkimams Donecke ir Luhanske, turbūt neįmanoma konstatuoti Rusijos pažangos?

Gediminas Kiriklas: Rusija traktuoja, kad rinkimai ir yra Minsko protokolo vykdymas, Europos Sąjunga su tuo nesutinka.

Vygaudas Ušackas: Rusijoje yra tokių, kurie teigia, kad be Minsko protokolo buvo pasirašyti dar ir slapti protokolai, kurių mes nematėme ir kurie, pasak kai kurių pareigūnų Maskvoje, neva numato tokius rinkimus, kokie ir įvyko.

– Kai kurie oficialūs Maskvos pareigūnai sako, kad yra ir slapti protokolai?

Gediminas Kiriklas: Minsko protokole yra numatyta didesnė autonomija šiems regionams ir rinkimai pagal Konstituciją, o ne tokie, kokie įvyko dabar.

– Jei tokie slapti protokolai būtų, Rusijoje apie juos kalbama, kažką turėtų atsakyti ir Ukraina?

Vygaudas Ušackas: Nei Kijevas, nei Maskva nėra patvirtinę apie slaptų protokolų egzistavimą, todėl mes vadovaujamės oficialiomis Minsko protokolo nuostatomis, nepaisant kai kurių aukštų Rusijos pareigūnų interpretacijų.

– Jei tokie slapti protokolai būtų, Europos Sąjungos diplomatinė tarnyba juos greičiausiai turėtų?

Vygaudas Ušackas: Jokių kitų pasirašytų protokolų, išskyrus Minsko memorandumą, mes neturime.

– Gal turite nepasirašytų?

Gediminas Kirkilas: Europos Sąjunga niekada nepasirašytų jokių slaptų protokolų. Tačiau vyko ir dvišaliai susitikimai, kuriuose Europos Sąjunga nedalyvavo. To Rusija ir siekė. O po to mistifikuojama – neva dėl kažko susitarta, pasirašyta. Jei ir pasirašyta, tai tik dvišaliu pagrindu.

Vygaudas Ušackas: Susitarimai vyko tarp Rusijos ir Ukrainos, dalyvaujant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos atstovui. Galiu patvirtinti, kad kitų dokumentų, išskyrus Minsko protokolo memorandumą, nebuvo pasirašyta.