Manevrai buvo inicijuoti po to, kai šią savaitę Lai Ching-te buvo prisaikdintas naujuoju Taivano prezidentu ir pasakė inauguracinę kalbą, kurią Kiniją pasmerkė kaip „nepriklausomybės išpažintį“.

Komunistinė Kinija laiko demokratiškai valdomą Taivaną savo teritorijos dalimi ir yra pareiškusi, kad neatsisakys galimybės panaudoti jėgą, jog į savo rankas perimtų salos kontrolę.

Kinijos liaudies išlaisvinimo armija paskelbė, kad ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančių pratybų metu kariniai orlaiviai ir karinio jūrų laivyno laivai apsups salą, jog išbandytų savo kovinius pajėgumus.

Taivanas greitai sureagavo į ketvirtadienio rytą pasirodžiusį Kinijos pranešimą, sakydamas, kad dislokavo jūrų, oro ir sausumos pajėgas, jog „apgintų laisvę“.

„Nacionalinės gynybos ministerija griežtai pasmerkė tokias neracionalias provokacijas ir veiksmus, kurie kenkia taikai ir stabilumui regione“, – tvirtino Taipėjus.

Kinija yra pavadinusi Lai Ching-te „pavojingu separatistu“, kuris į salą atneš „karą ir nuosmukį“.

Antradienį ji perspėjo apie stiprų atsaką į Lai Ching-te inauguracinę kalbą, kurioje šis pažadėjo toliau stiprinti Taivano gynybinius pajėgumus.

„Daugybės grasinimų ir bandymų įsiskverbti iš Kinijos akivaizdoje turime pademonstruoti ryžtą ginti savo tautą“, – sakė 64-erių Lai Ching-te.

Pratybos „Joint Sword-2024A“, kurios prasidėjo 7.45 val. (vietos, 2.45 val. Lietuvos laiku), vyksta Taivano sąsiauryje ir į šiaurę, pietus bei rytus nuo salos, pareiškė Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos Rytų teritorinės komandos karinio jūrų laivyno pulkininkas Li Xi.

Pasak jo, tai yra „griežta bausmė už „Taivano nepriklausomybės“ pajėgų separatistinius veiksmus ir griežtas perspėjimas dėl išorės jėgų kišimosi bei provokacijų“.