Kinija beveik 40 metų taikė kontroversišką „vieno vaiko politiką“ – vieną griežčiausių šeimos planavimo modelių pasaulyje. 2016 metais jis buvo sušvelnintas ir pakeistas „dviejų vaikų politika“, kilus plačiam susirūpinimui dėl senstančios darbo jėgos ir ekonomikos sąstingio.

Nepaisant vyriausybės pastangų skatinti poras susilaukti vaikų, metinis gimstamumo lygis Kinijoje ir toliau smuko iki rekordiškai mažo – 2020 metais jis nukrito iki 12 mln. kūdikių, praėjusį mėnesį informavo Nacionalinis statistikos biuras.

Tokios tendencijos gali virsti demografine krize, keliančią susirūpinimą prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) vadovaujamai valdančiajai Komunistų partijai. Visų pirma nerimaujama, kad gali pritrūkti jaunų darbuotojų, palaikančių ekonomiką, kuriai, ekspertų vertinimais, iki šio šimtmečio vidurio teks remti šimtus milijonų pensininkų.

„Siekiant aktyviai reaguoti į visuomenės senėjimą... pora galės turėti tris vaikus“, – sakoma „Xinhua“ pranešime, kuriame cituojamas nutarimas, priimtas per Kinijos komunistų partijos Politinio biuro komiteto posėdį, vykusį pirmininkaujant Xi Jinpingui.

Kinijos gimstamumo rodiklis šiuo metu yra 1,3 – žemesnis už lygį, reikalingą norint palaikyti stabilų gyventojų skaičių, rodo Nacionalinio statistikos biuro duomenys.

Remiantis balandį paskelbtu 2020 metų surašymu, atliekamu kartą per dešimtmetį, Kinijos gyventojų skaičius per šį laikotarpį augo lėčiausiai nuo 7-ojo dešimtmečio ir pasiekė 1,41 milijardo.

Tokie skaičiai paviešinti staigiai sumažėjus darbingo amžiaus gyventojų ir atsinaujinus būgštavimams dėl artėjančios demografinės krizės.

Be ilgametės „vieno vaiko politikos“, Kinijoje lyčių pusiausvyrą taip pat trikdė visuomenėje tradiciškai teikiama pirmenybė berniukams. Dėl šios priežasties gana daug nėščiųjų, kurioms būdavo prognozuojama susilaukti mergaičių, darydavosi abortus arba atsisakydavo gimusių dukrelių.

Nors politika prieš kelerius metus buvo sušvelninta, demografinio sprogimo, kurio tikėjosi politikai, taip ir neįvyko.

Pastaraisiais metais registruojant mažiau santuokų, vis daugiau karjeros ir mokslo galimybių turinčios moterys nusprendžia atidėti gimdymą arba visai neturėti vaikų.

Kinijos demografiniai pokyčiai atneš reikšmingų ekonominių ir politinių padarinių antrai pagal dydį ekonomikai pasaulyje.

Prognozuojama, kad 2050 metais trečdalis kinų bus pagyvenę – taigi, valstybei gali būti labai sudėtinga mokėti pensijas ir teikti medicinos paslaugas.