Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos rinkėjai į Briuselį pasiuntė užkietėjusius euroskeptikus. Švedai – feministes, o graikai ir austrai – kraštutinius kairiuosius ir dešiniuosius. Taip baigėsi Europos Parlamento (EP) rinkimai.

Kaip balsavo kaimynai?

Kalbant apie mūsų kaimynus latvius ir estus, staigmenų šie nepateikė. Estijoje pergalę šventė valdančioji Reformų partija, Latvijoje – buvusio šalies premjero Valdžio Dombrovskio partija "Vienybė". Daugmaž tokių rezultatų ir buvo tikimasi...

Reformų partija EP gavo 2 iš 6 šaliai priklausančių vietų. Už partiją balsavo apie 24,3 proc. Estijos rinkėjų. Antroji vieta atiteko Centro partijai, surinkusiai 22,3 proc. balsų. Trečia liko konservatyvi Tėvynės ir "Res Publica" sąjunga (IRL), gavusi 13,9 proc. balsų.

Latvijoje pirmą vietą EP rinkimuose iškovojo pernai atsistatydinusio šalies premjero, "Vienybės" partijos lyderio V.Dombrovskio komanda.

"Vienybė" rinkimuose gavo apie 46,19 proc. balsų. Partija EP turės 4 iš 8 Latvijai priklausančių vietų.

Pasak "Vienybės", vietas turėtų užimti V.Dombrovskis, taip pat dabartiniai europarlamentarai Sandra Kalnietė ir Krišjanis Karinis, parlamento narys, buvęs užsienio reikalų ministras Artis Pabrikas.
Antroje vietoje liko konservatyvus Nacionalinis aljansas, kuris gavo 14,25 proc. rinkėjų balsų.

"Santarvės centras" gavo 13,04 balsų ir turės vieną vietą, kurią užims Andrejus Mamikinas. Jis kandidatų sąraše buvo įrašytas tik ketvirtuoju numeriu, tačiau rinkėjų valia pakilo į pirmą vietą.
Tiesa, aktyvumas EP rinkimuose Baltijos šalyse tradiciškai siekė rekordines mažumas. Estijoje balsavo vos 36,4 proc. rinkėjų, o Latvijoje – 30,08 proc.

Bendras rinkėjų aktyvumas visose ES valstybėse sudarė 43,11 proc. ir buvo kiek didesnis nei per 2009 m. rinkimus.

Prancūzai – ne vergai!

O štai Prancūzijoje pergalę šventė visai ne tradicinės politinės partijos.

Daugiausia vietų EP užsitikrino Marine Le Pen vadovaujamas Nacionalinis frontas (NF). NF rinkimuose susišlavė beveik 25 proc. rinkėjų balsų – taigi ketvirtadalį prancūzų elektorato.

Partijos lyderė M.Le Pen gerai pasirodė vykusiuose šalies prezidento rinkimuose, kuriuose užėmė trečią vietą, vėliau NF sužibėjo Prancūzijos savivaldos rinkimuose.

Tačiau rinkimai į EP – didžiausia NF pergalė per bet kokius nacionalinius rinkimus. Iš viso EP dirba 74 Prancūzijos parlamentarai, taigi NF užsitikrino net 23–25 mandatus.

Antroje vietoje liko opozicinė centro dešinioji Sąjunga už liaudies judėjimą (UMP), už kurią balsavo 20–21 proc. rinkėjų.

Labiausiai nepasisekė valdančiajai Socialistų partijai, kuri tegavo 14 proc. balsų.

"Prancūzijos žmonės nebenori būti valdomi iš užsienio, paklusti įstatymams, už kuriuos jie nebalsavo, ar klausyti pareigūnų, neturinčių visuotinės rinkimų teisės garantuojamo legitimumo", – kalbėjo M.Le Pen.

Ji pridūrė, kad ES – tai lyg SSRS, kurios neįmanoma kaip nors reformuoti.

"Šių dienų ES man primena SSRS, kuri negali būti patobulinta. Turime statyti Europą, remdamiesi laisvomis ir savarankiškomis tautomis", – sakė NF lyderė.

Tačiau netrukus sulaukė kritikos iš Prancūzijos politikų.

Premjeras Manuelis Vallsas pripažino, kad "NF pergalė buvo žemės drebėjimas".

Tiesa, jis paneigė kalbas, kad po rinkimų jis pasitrauks iš vyriausybės vadovo posto.

"Mums reikia laiko, ir aš reikalauju šio laiko, – sakė jis. – Privalome neprarasti budrumo, neatsisakyti savo atsakomybės, neužleisti vietos kraštutiniams dešiniesiems. Neketiname prisidėti prie tapatybės krizės, moralinės krizės, kurią dabar išgyvena Prancūzija."

45 metų M. Le Pen, žymaus prancūzų politiko Jeano Marie Le Peno duktė, atrėžė, kad šalies vadovas socialistas Francois Hollande'as, kurio populiarumas – vienas žemiausių per visą Prancūzijos istoriją, turėtų paleisti vyriausybę ir skelbti pirmalaikius rinkimus.

Euroskeptikų triumfas

Didžiojoje Britanijoje euroskeptiška Nepriklausomybės partija (UKIP) nušlavė leiboristus, liberaldemokratus ir net valdančiuosius torius.

UKIP lyderis Nigelas Farage'as džiaugėsi "pačiais įspūdingiausiais rezultatais britų politikoje per šimtmetį".

Į domiausia, kad UKIP iki šiol neturėjo nė vienos parlamentaro vietos Didžiosios Britanijos nacionalinėje valdžioje.

Tačiau rinkimuose į EP susišlavė net 27 proc. balsų, 2 proc. aplenkdami opozicijoje esančius leiboristus ir nustumdami torius į trečią vietą.

Taigi, pasak šių rezultatų, UKIP užsitikrino 23 EP mandatus – dešimčia daugiau nei per praėjusius rinkimus 2009 m.

Danijoje nemažai balsų gavo euroskeptiška Liaudies partija. Austrijoje Laisvės partija taip pat susižėrė 20 proc. balsų.

Vokietijoje rinkimuose pergalę šventė valdančioji kanclerės Angelos Merkel konservatorių partija.

Valdančioji partija užsitikrino 36 proc. rinkėjų palaikymą, o pagrindiniai A.Merkel varžovai socialdemokratai – 27,5 proc.

Vis dėlto į EP iš Vokietijos taip pat pateks euroskeptiška partija "Alternatyva Vokietijai", įkurta vos prieš metus ir rinkimuose surinkusi 6,8 proc. balsų.

Italijoje staigmeną pateikė naujojo šalies premjero Matteo Renzi vadovaujama centro kairiųjų Demokratų partija. Ji gavo net 41,4 proc. balsų.

Antrą vietą užėmė populistinis "Penkių žvaigždučių judėjimas", gavęs nuo 25 iki 28 proc. balsų.

Ispanijos dvi pagrindinės politinės jėgos – valdančioji konservatyvi Liaudies partija ir Socialistinė darbo partija – prarado nemažai balsų, kurie atiteko mažesnėms kairiojo sparno partijoms.

Švedijoje, susumavus rezultatus, pirmąsyk į EP pateko feministinė partija. Partiją, ginančią moterų ir mažumų teises Europoje, parėmė apie 7 proc. švedų.

Ši partija, tiesa, oponavo dešiniosioms kraštutinėms jėgoms, sakydama, jog šios rasistinės.

Graikijoje pergale džiaugėsi kairieji iš partijos "Syriza".

"Syriza", oponuojanti Graikijos vyriausybei politinė jėga, pelnė net 26,6 proc. balsų, o ministro pirmininko Antonio Samaro Naujosios demokratijos partija tegavo 22,7 proc. balsų.

"Syrizos" 39 metų lyderis Aleksis Cipras netrukus po rinkimų pareikalavo pirmalaikių parlamento rinkimų, nes, anot jo, dabartiniai rinkimai į EP buvo "referendumas" Graikijos griežto taupymo programai įvertinti, taip pat tai esą rodo, kad vyriausybė prarado teisėtumą.

Į EP keliaus ir prieštaringai vertinamos kraštutinės dešiniosios "Auksinės aušros" partijos nariai.

Šiai partijai Graikijoje net buvo metami kaltinimai, esą ji kriminalinė-nacistinė organizacija.

Rinkėjų pasirinkimas

Ekspertai mano, kad rinkimų rezultatus lėmė ES institucijų atitolimas nuo rinkėjų.

Siekiant sumažinti šį atotrūkį šiais metais pirmąsyk vyko Europos Komisijos (EK) vadovo rinkimų kampanija.

Vis dėlto kol kas tebėra neaišku, ar EP pasirinktas kandidatas į EK vadovus bus juo paskirtas.

Mat Hermanas Van Rompuy, pirmininkaujantis Europos Vadovų Tarybai, leido aiškiai suprasti, kad Taryba nėra pasirengusi lengvai atsisakyti galios skirti EK vadovą.

Analitikai nemano, kad euroskeptiškos jėgos, kurios sudarys nemažą procentą parlamentarų EP, gali kenkti ES iš vidaus.

Pasak ekspertų, kraštutinių partijų sėkmė nenustebino.

"Taupymas ir reformos yra skausmingi, imigracija kursto ginčus net geriausiais laikais. Rinkėjai pasinaudojo ES rinkimais garui išleisti. Nieko keista", – komentavo "Berenberg" banko vyriausiasis ekonomistas Holgeris Schmiedingas.

Kitas, gan pozityvus, rezultatas – rinkėjų skaičiaus minimalus padidėjimas. Nuo pat 1979 m., kai pirmąsyk buvo surengti tiesioginiai EP rinkimai, rinkėjų aktyvumas menko, o per praėjusius rinkimus buvo rekordiškai žemas – vos 43 proc.

Šį kartą rinkėjų aktyvumas išaugo, tiesa, juokingais 0,9 proc., bet pasisakantieji už ES mano, jog tendencijos – geros.

Kaip balsavo pagrindinių ES šalių rinkėjai?

Prancūzija

• Nacionalinis Frontas – 25 proc.
• UMP (opozicinė, centro-dešinioji partija) – 20,3 proc.
• Socialistų partija (valdančioji) – 14,7 proc.

Didžioji Britanija

• UKIP (euroskeptiška partija) – 27,5 proc.
• Leiboristų partija (opozicinė partija) – 25,4 proc.
• Torių (konservatorių) partija (valdančioji) – 24 proc.

Graikija

• 'Syriza" (kraštutinė kairioji, prieš ES pasisakanti partija) – 28 proc.
• "Naujosios demokratijos" partija (konservatyvi, valdančioji) – 25 proc.
• "Auksinė aušra" (kraštutinė dešinioji partija) – 10 proc.

Danija

• Danijos liaudies partija (pasisakanti prieš islamą ir prieš imigraciją) – 23 proc.
• Socialdemokratų partija – 20 proc.
• Liberalų partija – 17 proc.

Italija

• Demokratų partija (centro-kairės, vadovaujama premjero Matteo Renzi) – 41 proc.
• "Penkių žvaigždučių judėjimas" (euroskeptiška, vadovaujama komiko Beppe Grillo) – 28 proc.

Vokietija

• Krikščionių demokratų sąjunga (dešinioji, proeuropietiška, vadovaujama kanclerės A.Merkel) – 36 proc.
• Socialdemokratų partija (centro kairioji A.Merkel koalicijos partnerė) – 27,5 proc.
• Partija "Alternatyva Vokietijai" (euroskeptiška, įsikūrusi praėjusiais metais) – 6,5 proc.
• Nacionaldemokratų partija (kaltinama nacizmo propagavimu) – 0,8–1 proc.

Švedija

• Socialdemokratų partija (proeuropietiška) – 24,4 proc.
• Žaliųjų partija – 15,3 proc.
• Feminisčių partija – 5,3 proc.

Partijų jėgų persiskirstymas EP

Kaip rodo būsimo balsų pasiskirstymo EP skaičiavimai, pirmą vietą užėmė centro dešinės Europos liaudies partija su 212 vietų, tačiau tai 62 vietomis mažiau, nei ji turėjo iki šiol. Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas, iki šiol kontroliavęs 196 vietas, liko antroje vietoje su 186 mandatais. Trečias liko Liberalų ir demokratų aljansas už Europą su 70 vietų. Jis aplenkė Europos žaliuosius, užsitikrinusius 55 mandatus, ir Europos vieningųjų kairiųjų jungtinę frakciją/Šiaurės šalių žaliuosius kairiuosius, gavusius 45 mandatus.

Euroskeptikai EP sudarys rimtą jėga?

Analitikai sako, kad bendrą frakciją EP kraštutinėms politinėms jėgoms sudaryti bus sudėtinga. Euroskeptiškoms partijoms reikia bent 25 europarlamentarų iš mažiausiai septynių ES valstybių, kad galėtų suformuoti oficialią frakciją, ir kai kurioms jų tai gali būti sunkiai įgyvendinama užduotis. Nacionaliniam Frontui atiteko 24 iš 74 Prancūzijai skirtų vietų. Tačiau, pavyzdžiui, britų UKIP atsisako turėti reikalų su NF, nes laiko jį antisemitiniu. Tai reiškia, kad prancūzams reikia tartis su mažesnėmis, radikaliomis partijomis, tokiomis kaip Nyderlandų "Už laisvę" (PVV). Faktas, kad EPP bei socialistai ir toliau turės didžiausias frakcijas, vadinasi, nėra priežasties galvoti, kad euroskeptikų sėkmė turės lemtingų padarinių, sako analitikai.