Jie svajoja, kad ekonomikos sunkmetis nesibaigtų, – dalis JAV gyventojų, tarp jų lietuviai, sumaniai investuoja ir siaučiant krizei sugeba dvigubinti savo pelną, kitaip tariant, klestėti.

Blogiau nebūna?

JAV ekonomika šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus: ilgalaikio nedarbo, bankų perimto būsto bei kiti "nemalonūs" rodikliai kol kas didžiausi nuo Didžiosios depresijos laikų 1930-aisiais. Padėtis tokia prasta, kad "tik" ketvirčio milijono bedarbių atsiradimas rugpjūtį buvo sutiktas kaip gera žinia.

Vis dėlto net ir tokiais sunkiais laikais atsiranda iniciatyvių žmonių, sugebančių per krizę įžvelgti galimybių. "Krizė galiausiai baigsis ir mes tapsime dar stipresni nei iki šiol", – sako jie ir, žiūrint į jų sveiką optimizmą, sunku nepatikėti tokiais žodžiais.

Pati pelningiausia vasara

JAV sostinės centre restoraną turintis 33 metų lietuvis Artūras paklaustas, kaip jo verslui atsiliepė ekonominė krizė, šypteli: "Prasidėjus krizei šiek tiek nuogąstavome, o kas bus toliau? Visi aplink tik ir kalbėjo, kokia sunki ekonominė padėtis, kaip krinta įmonių pelnas ir panašiai. Vis dėlto mes, gerai išstudijavę rinkos tendencijas, supratome, kad dabar kaip tik yra tas laikotarpis, kai reikia veikti nieko nelaukiant. Šiek tiek reklamos, šiek tiek rinkodaros strategijos pokyčių, restorano renovacija ir plėtra lėmė tai, kad mūsų pardavimas per pastarąją vasarą buvo pats didžiausias per visus šešerius restorano gyvavimo metus."

Tiesa, Artūras pripažįsta, kad tam tikri krizės atgarsiai vis dėlto juntami: klientai jau nebesišvaisto pinigais kaip anksčiau, kai išleisti 200 dolerių už butelį gero vyno atrodė savaime suprantama.

Kita vertus, padaugėjo lankytojų – daugelis Vašingtono gyventojų nebeturi tiek pinigų, kad galėtų leisti sau poilsines laisvalaikio keliones po JAV, tad jie lieka mieste ir laisvalaikiui praleisti renkasi tokius restoranus kaip Artūro. Lietuvis prasitaria, jog šie metai buvo tokie sėkmingi, kad jis netrukus planuoja atidaryti dar vieną, šįkart – alaus restoraną, Vašingtono istorinėje širdyje, prie pat Kapitolijaus.

Nedarbas tapo postūmiu

Kitas lietuvis Aurimas, dar nė nesulaukęs 30 metų, pasakoja, kad visai neseniai jis buvo vieno didžiausių JAV bankų "Merrill Lynch" darbuotojas. Banko turto valdymo padalinyje jis ėjo biržos maklerio pareigas. Atėjus krizei ir "Merrill Lynch" perėjus į "Bank of America" rankas, šimtams banko darbuotojų, tarp jų ir Aurimui, buvo įteikti atleidimo lapeliai.

Tačiau lietuvis greitai rado išeitį: nepabūgęs rizikos ir sumaniai naudodamas banke įgytas žinias, jis įkūrė nekilnojamojo turto investicinį fondą, per kurį bando pritraukti investicijas ir pirkti nekilnojamąjį turtą visoje JAV rytinėje pakrantėje.

Kol kas Aurimui viskas sekasi kuo puikiausiai ir jis net nesusimąstydamas pritaria legendinio JAV investuotojo Warreno Buffeto žodžiams, jog būtent dabar yra pats geriausias laikas "apsipirkti".

"Tai lyg pirkti maudymosi kostiumą rudenį arba žieminę striukę vasarą. Svarbu nupirkti, kol yra geras pasiūlymas", – tikina lietuvis ir čia pat priduria, kad svarbiausia nepabijoti ir neplaukti su pilka mase, kuri dažniausiai nieko kita nedaro, tik skundžiasi krizės padariniais.

Iš patirties Aurimas žino, kad sunkiausi verslui įtvirtinti ir finansinėms investicijoms yra ekonominio pakilimo laikai. Krizės laikotarpis, jo nuomone, tarsi tramplinas į ateitį: "Jei pavyks išlikti dabar, vėliau, atsigavus ekonomikai, mano verslas dar labiau suklestės, nes jau padėti tvirti pamatai ateičiai."

Tarsi patvirtindamas savo žodžius, lietuvis užsimena, kad vien investiciniais projektais jis neapsiribojo: neseniai įkūrė bendrovę, kuri įvairius produktus – nuo būtiniausių iki prabangos prekių – eksportuoja iš JAV ir Pietų Amerikos į Rytų Europą, kai kurias Azijos šalis.

Vos spėja suktis

Panašios nuomonės ir prieš keliolika metų į JAV atvykęs estas Tanelis. Jis – buvęs modelis, o dabar nekilnojamojo turto magnatas, valdantis bendrovę, kurios metinė apyvarta siekia keletą milijonų JAV dolerių.

Paklaustas apie krizės įtaką verslui, estas ironiškai šypsodamasis taria: "Krizė? Nejaučiu jokios krizės. Po teisybei, mums dabar pats darbymetis – mano bendrovė vos spėja priimti klientų užsakymus. Jau kurį laiką ieškau kvalifikuotų nekilnojamojo turto ekspertų, kuriuos galėčiau įdarbinti savo įmonėje."

Kokia sėkmingo verslo paslaptis? Pasak Tanelio, lankstumas, gebėjimas prisitaikyti prie kintančių sąlygų ir mokėjimas pasinaudoti teikiamomis galimybėmis.

Neeilinė galimybė jaunimui

Šie JAV imigrantų pavyzdžiai tik patvirtina daugelio ekspertų nuomonę, jog ekonominės krizės laikotarpis yra pats palankiausias metas jauniems amerikiečiams, siekiantiems užsitikrinti šviesų rytojų. Anksčiau daugelis jų nuomojosi būstą ir neturėjo daug pinigų investicijoms į akcijų rinką.

Dabar jie gali investuoti pinigų sumas, kurios ekonominio klestėjimo metais būtų kėlusios šypseną. Tai jiems leidžia padaryti gerokai kritusios būsto kainos – jos sumažėjo vidutiniškai 30 proc., o kai kur net ir iki 50 proc.

Savaime suprantama, nei grynieji pinigai, nei sėkmė šiems žmonėms neatnešami ant lėkštutės – tam reikia sunkiai dirbti ir nebijoti rizikuoti. Neretai jie sako: "Taip, padėtis prasta ir reikia pasiruošti blogiausiam, bet taip pat reikia būti pasiruošus išnaudoti galimybes, kurios neišvengiamai atsiras padėčiai pagerėjus."

Tobulybės variklis

Technologijų ir kultūros istoriko Edwardo Tennerio nuomone, tokie žmonės, kurie nebijo net ir sunkiausiais momentais imtis rizikos, yra atsakingi už nemenką dalį mokslinių ir technologinių patobulinimų, išradimų.

"Žmonijos technologinė pažanga turbūt būtų buvusi daug žemesnio lygio, jei mūsų protėviai nebūtų buvę tam tikra prasme šiek tiek kuoktelėję", – sako mokslininkas.

Galiausiai reikia pripažinti, kad niekas kitas nesužadina amerikiečių išradingumo kaip sunki ekonominė padėtis. JAV istorijoje yra gausybė atvejų, kai būtent ekonominio sunkmečio laikais savo gyvavimą pradėjo nemažai dabartinių verslo milžinų. Siaučiant krizėms sukurta gausybė šiandien visame pasaulyje populiarių produktų. Todėl ekonominis sunkmetis ne visuomet reiškia nesėkmę.

Siaučiant krizei įkurtos bendrovės

"Wrigley". 1891 m. per krizę savo verslą pradėjo 29-erių Čikagos verslininkas Williamas Wrigley jaunesnysis. Pradžioje jis nesėkmingai bandė pardavinėti muilą, vėliau bandė prekiauti kepimo milteliais. Kaip papildomą jauką į kiekvieną miltelių pakuotę jis įdėdavo ir gabalėlį kramtomosios gumos. Netrukus pastebėjęs, kad pirkėjams daug labiau patinka kramtomoji guma, W.Wrigley susikoncentravo ties jos gamyba. Taip gimė plačiai pasaulyje žinoma guma "Wrigley's Spearmint" ar "Juicy Fruit".

IBM. 1896 m. JAV statistikos biuro darbuotojas Hermanas Hollerithas sukūrė prietaisą, galintį rūšiuoti statistinius duomenis taip, kad jų kiekiui, kuriam apdoroti anksčiau būtų reikėję metų, dabar užtenka mėnesio. Netrukus H.Hollerithas paliko valstybės tarnybą ir įkūrė įmonę pavadinimu "Tabulating Machine Company". Vėliau, 1924-aisiais, ji pervadinta į "International Business Machines".

"General Motors". 1908 m. verslininkas Wiliamas C.Durantas pasinaudojo nestabilios akcijų rinkos teikiamomis galimybėmis ir įsigijo keletą automobilių bendrovių. Sujungė jas į vieną ir pavadino "General Motors".

"Zippo". 1932 m. siaučiant Didžiajai depresijai George'as Blaisdellis nutarė pardavinėti nepigius įmantraus austriško stiliaus žiebtuvėlius. Nuolat eksperimentuodamas savo garaže Pensilvanijoje jis sukūrė elegantišką ir patogų naudoti žiebtuvėlį, kuris netruko išpopuliarėti.

"Microsoft". 1975 m. ekonomikai sustingus ir šaliai bandant atsigauti nuo Votergeito skandalo padarinių, Billas Gatesas metė studijas Harvardo universitete ir su bičiuliu bei bendraminčiu Paulu Allenu įkūrė įmonę pavadinimu "Micro-Soft". Pirmas bendrovės biuras – motelio kambarys Albukerkėje Naujosios Meksikos valstijoje. Bendrovė šiaip ne taip yrėsi pirmyn kurdama programinę įrangą BASIC programavimo kalbos pagrindu, kol 1981-aisiais, kitos ekonominės krizės metais, pristatė MS-DOS platformą, dėl kurios "Microsoft" tapo pirmaujančia savo srityje bendrove.

Per krizę sukurti produktai

Krepšinio kamuolys. Krepšinio žaidimą 1891 m. sukūrė daktaras ir sporto treneris Jamesas Naismithas. Tiesa, pirmus trejus metus krepšinis žaistas futbolo kamuoliu, kol 1894 m., visuotinės krizės įkarštyje, J.Naismithas paragino Albertą G.Spaldingą sukurti specialų kamuolį naujam žaidimui. Šiandien krepšinio aikštelėse žaidžiama būtent A.G.Spaldingo sukurtais kamuoliais, kurie šiek tiek pakeisti.

"Monopolis". Šis stalo žaidimas 1930 m. sukurtas Charleso B.Darrow. 1934 m. jis pasiūlė žaidimą pardavinėti žaislų pramonės gigantui "Parker Brothers", bet šis nesutiko. Išradėjas nesutriko ir pats pagamino bei išplatino keletą tūkstančių šio žaidimo kopijų. Galiausiai "Parker Brothers" atkreipė dėmesį į šį žaidimą ir ėmėsi masinės jo gamybos. Žaidimas tapo geriausiai parduodamu stalo žaidimu pasaulyje.

Permatoma lipnioji juosta. Richardas Drew 1930 m. pristatė savo naująjį produktą – permatomą lipniąją juostą, kuri greitai pavadinta "skoču". Nuo pat pradžios ji tapo labai populiari. Didžiosios depresijos nukamuoti ir grynųjų pinigų neturintys amerikiečiai greitai rado, kaip praktiškai panaudoti šį produktą – ne tik taisant drabužius, bet ir namų ūkyje.

"iPod". Steve'as Jobsas ir kompanija savo pirmą "iPod" pristatė iškart po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių ir po jų sekusio ekonominio nuosmukio. Produktas nebuvo pigus, tačiau pardavimas ėjosi kaip iš pypkės. Ekonomikai atsigavus, "iPod" tapo geidžiamiausia muzikos klausytojų preke. Visame pasaulyje "iPod" parduota jau per 100 mln. vienetų.

Kečupas. Henry Heinzas krizės laikotarpiu, 1870 m., išrado kečupą. Nuo to laiko šis produktas tapo visų laikų populiariausiu ir plačiausiai naudojamu padažu visame pasaulyje.