Rinkimai vyksta šiai Balkanų šaliai rengiantis kitą mėnesį pradėti pirmininkavimą Europos Sajungai.

Anot „Nova TV“ paskelbtos balsavusių rinkėjų apklausos, socialdemokratas Zoranas Milanovičius surinko 28,69 proc. balsų.

Antroje vietoje rikiuojasi prezidentė konservatorė Kolinda Grabar-Kiratovič su 25,63 proc. balsų, bet nedideliu skirtumu nuo jos atsilieka kaip nepriklausomas kandidatas dalyvavęs dainų atlikėjas Miroslavas Škoro (Miroslavas Škoras) su 24,26 procento.

Balsavusių rinkėjų apklausoje neatsispindi užsienyje rinkimuose dalyvavusių kroatų balsai.

Nors Kroatijoje prezidento postas yra daugiausia simbolinis, dabartinė prezidentė – pirmoji šalies vadove tapusi moteris – yra status quo simbolis.

Nuo 2015-ųjų valdžioje esančią 51-erių prezidentę palaiko centro dešiniųjų partija HDZ, beveik be pertrūkių dominuojanti šalies politikoje nuo 1991-ųjų, kai Kroatija tapo nepriklausoma.

Per rinkimų kampaniją jai sunkiai sekėsi išlaikyti griežtosios linijos šalininkus partijoje, pradėjusius gręžtis į dešiniojo sparno pažiūrų M. Škoro. Jis stengėsi įtikti nacionalistams pažadais dislokuoti karius prie sienų migrantams stabdyti.

Skirtis dešiniųjų stovykloje sudarė prielaidas Z. Milanovičiui pirmauti sekmadienio balsavime, tačiau jis susidurs su sunkesniu iššūkiu antrajame ture, nes dešinieji turėtų susivienyti.

2011–2016 metais premjero poste dirbęs Z. Milanovičius anksčiau buvo peikiamas dėl arogancijos, bet dabar stengiasi sugrįžti žadėdamas paversti Kroatiją „normalia“ šalimi su nepriklausoma teismų sistema, gerbiančia mažumas.

Analitikai sako, kad K. Grabar-Kitarovič pralaimėjimas suduotų smūgį HDZ partijai atstovaujančiam, nuosaikiam ministrui pirmininkui Andrejui Plenkovičiui prieš kitąmet vyksiančius parlamento rinkimus.

Jo vyriausybė sausio 1-ąją pusmečiui perima pirmininkavimą Europos Sąjungai, pastarosios darbotvarkėje esant tokiems opiems klausimams, kaip „Brexitas“ ir Vakarų Balkanų šalių siekis prisijungti prie Bendrijos.

Emigracija

Prezidentinės rinkimų kampanijos metu kandidatai daugiausia dėmesio skyrė tarpusavio kritikai dėl karo laikų nuoskaudų, o ne politinėms idėjoms.

Nors 4,2 mln. gyventojų turinti Kroatija atsigavo po siaubingo 1991–1995 metų karo, kuris kilo skilus Jugoslavijai, ji tebėra tarp skurdžiausių ES narių. Didelė problema šaliai išlieka išsikerojusi korupcija.

Šalies Vyriausybei sunkiai sekasi pažaboti emigraciją, daugybei kroatų išvykstant į turtingesnes ES šalis siekti geresnio uždarbio ir profesinių galimybių.

Daugelis išvykstančiųjų kritikuoja šalyje, anot jų, tvyrantį nepotizmą ir korupciją, prastas viešąsias paslaugas.

Balsuoti prezidento rinkimuose galėjo 3,8 mln. Kroatijos piliečių.