Kaip teigia Legalaus verslo aljanso vadovas Mantas Zakarka, toks kėlimas – infliacijos rėmuose, kurios dydis pastaraisiais metais Latvijoje siekė 2,3–2,6 proc.

Lietuvoje – lygybės nerasta

„Lietuvos valdžia nuolat kartojo, jog nuo kovo 1-osios latviai kels akcizą lygiai tiek, kiek mūsų šalis. Tai buvo vienas iš pagrindinių argumentų kelti akcizą stipriesiems gėrimams Lietuvoje. Ką turime šiandien? Nuo kovo 1-osios – kelių procentų akcizų augimą Latvijoje, kuris yra visiškai normalus dėl infliacijos, o Lietuvoje – 10,5 proc. akcizo didinimą stipriesiems gėrimams“, – situaciją komentuoja M. Zakarka.

LVA vadovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Latvijoje akcizai didinami visiems alkoholiniams gėrimams. „Praktiškai visiems alkoholio rinkos žaidėjams vienodos taisyklės – neišskiriama viena rūšis, kuriai būtų keliamas akcizas. Šiuo klausimu, vėlgi, turime priešingą situaciją Lietuvoje su stipriaisiais gėrimais“, – sako M. Zakarka.

2016-aisiais, pradėjus akcizų didinimo politiką, tauriųjų gėrimų (viskio, romo, brendžio, degtinės ir kt.) akcizas vis augo. Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje akcizas keliamas tik stipriesiems gėrimams – iš viso jis didėjo penktadaliu (20,5 proc.).

„Kodėl viena alkoholio rūšis – stiprieji gėrimai – diferencijuojami? Nes tokiu būdu greičiausia ir patogiausia didinti biudžeto lėšas? Visos alkoholio – rūšys, stiprieji gėrimai, alus, vynas – vartojamos nesaikingai gali sukelti sveikatos problemų. Tai – įpročių ir alkoholizmo gydymo priemonių klausimas. Keliant akcizus tik stipriesiems gėrimams šios problemos nebus išspręstos“, – sako M. Zakarka.

Esame apsupti mažesnėmis kainomis, tačiau Lietuvoje toliau vykdoma „išgyvenimo salos“ politika.

Pasienio pūlinys

Kai akcizai alkoholiui Lietuvoje nuolat kyla, gyventojai vyksta apsipirkti į Lenkiją ir Latviją. Vien Lenkijoje šiuo metu akcizas stipriajam alkoholiui mažesnis apie 30 proc. Latvijoje – akcizas stipriajam alkoholiui bus mažesnis apie 20 proc. nuo kovo 1-osios.

„Esame apsupti mažesnėmis kainomis, tačiau Lietuvoje toliau vykdoma „išgyvenimo salos“ politika. Pasienio pūlinys anksčiau ar vėliau sprogs – jau dabar parduotuvės šiuose regionuose jaučia įtampą dėl žmonių apsipirkimo svetur“, – komentuoja M. Zakarka.

Per 2018-uosius Lietuvos gyventojai Lenkijoje išleido 360 mln. eurų. Žmonės kaimyninėje šalyje perka maistą, alkoholinius gėrimus, baldus, statybines medžiagas ir kt.

Praėjusių metą pavasarį Lietuvos pasienio atstovai jau kalbėjo apie tai, jog jaučiamas maždaug 20 proc. pajamų smukimas., kai tuo metu Lietuvos centrinėje dalyje matomas 5–7 proc. augimas.

„Tam, jog pinigai nebūtų vejami iš Lietuvos, valdžia turėtų reaguoti į kaimyninių šalių sprendimus. Kaip rodo realūs pavyzdžiai – tiek Estija (2019 m. sumažinti akcizai 25 proc. visiems alkoholiniams gėrimams), tiek Latvija (keliami akcizai tik 5 proc. visam alkoholiui) rūpinasi verslu ir suteikia sąlygas jam augti įgyvendindami subalansuotą akcizų politiką. O Lietuva, jeigu toliau eis tuo pačiu keliu, liks prie suskilusios geldos ir patirs Estijos fiasko, kai dėl per didelių pastangų didinti akcizus gautas minusas valstybės biudžete ir nepasiekti kiti tikslai“, – teigia M. Zakarka.