D.Tuskas, kuris Europos Vadovų Tarybos pirmininku dirba nuo 2014 metų gruodžio, iki šiol buvo vienintelis kandidatas.

„Lenkijos vyriausybė siūlo Jaceko Saryuszo-Wolskio (Jaceko Sariušo-Volskio kandidatūrą į Europos Vadovų Tarybos pirmininkus“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

D.Tuskas, kuris 2007-2014 metais buvo Lenkijos centro dešinės premjeras, smarkiai nesutaria su Lenkijos dešiniųjų vyriausybe dėl virtinės klausimų, tarp jų ir dėl valstybinės žiniasklaidos pokyčių ir konstitucijos pataisų.

Europos Vadovų Tarybos, kurioje renkasi Europos Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovai, pirmininko poste jis pakeitė belgą Hermaną van Rompuy (Hermaną van Rompėjų).

Taryba kitą ketvirtadienį susitinka Briuselyje aptarti, ar skirti D.Tuskui antrą kadenciją po jo pirmosios kadencijos pabaigos gegužės 31 dieną.

Šis klausimas taip pat gali būti iškeltas pirmadienį, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Ispanijos lyderiams susitikus Versalyje Prancūzijoje aptarti ES ateities, sakė prancūzų diplomatiniai šaltiniai.

68 metų J.Saryuszas-Wolskis, kuris Europos Parlamente dirba nuo 2004-ųjų, priklauso Europos liaudies partijai (EPP), vienijančiai krikščionis demokratus ir centro dešinės partijas.

Lenkijoje jis priklauso opozicinei Pilietinei platformai, bet ši centristų partija neseniai atsiribojo nuo jo.

Po šeštadienio pareiškimo Pilietinė platforma pašalino J.Saryuszą-Wolskį iš savo gretų ir tai reikš jo pašalinimą iš EPP grupės.

Varžovas neturi galimybių

D.Tusko problemos su PiS didele dalimi kyla dėl prastų jo santykių su šios partijos lyderiu Jaroslawu Kaczynskiu (Jaroslavu Kačynskiu).

J.Kaczynskis tvirtina, kad D.Tuskui tenka „moralinė atsakomybė“ už jo brolio dvynio, tuometinio prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) ir dar 95 žmonių žūtį per lėktuvo katastrofą Rusijoje 2010 metais.

2015 metų spalį atėjusi į valdžią PiS, kuri remia teoriją, kad lėktuvas buvo numuštas per ataką, atnaujino šios katastrofos priežasčių tyrimą.

J.Kaczynskis seniai kartoja manantis, kad tai buvęs sąmokslas, bet lenkų ir rusų tyrėjai niekada nerado jokių įrodymų, kurie pagrįstų tokią versiją.

Antrai D.Tusko kadencijai, regis, pritaria dauguma Europos lyderių. Lenkija negali blokuoti jo antros kadencijos, nes pritarimui vienbalsiškumo nereikia.

„D.Tuskas neturėtų būti savo šalies bandymo jį atleisti auka. Tai nebūtų teisinga“, – sakė vienas prancūzų diplomatinis šaltinis.

„Tuskas pozicija yra labai stipri“, – sakė vienas Europos diplomatas.

Jis taip pat sakė, kad siekiant antros kadencijos, D.Tuskui nereikia savo šalies paramos. Jis jau įvykdė vienintelę sąlygą: neseniai per viršūnių susitikimą Maltoje patvirtino ketinantis tai daryti.

EPP vadovas Josephas Daulas (Žozefas Dolas) „Twitter“ parašė, kad „EPP šeima visiškai remia“ D.Tuską.

Trintis tarp ES ir Lenkijos

Nors ES atrodo remianti D.Tuską, Lenkijos poelgis rodo, kokį priešiškumą jam jaučia Varšuva.

ES ir Lenkija smarkiai nesutarė dėl daugelio PiS sprendimų, tarp jų ir dėl virtinės teismų reformų, prieš kurias vyko didelės demonstracijos.

„Negaliu įsivaizduoti paramos kandidatui, kuris kovoja su savo paties vyriausybe. Taip pat negaliu įsivaizduoti, kad kitos ES narės parems kandidatą, neturintį savo paties vyriausybės paramos“, – šeštadienį sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis (Vitoldas Vaščykovskis).

Jis taip pat sakė, kad J.Saryuszas-Wolskis yra Briuselyje ir bando užsitikrinti paramą savo kandidatūrai.

Bandymas per ketvirtadienį įvykusį susitikimą Varšuvoje užsitikrinti vadinamųjų keturių Višegrado valstybių – Čekijos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos – paramą baigėsi nesėkme.