53-ejų buvęs užsienio reikalų viceministras yra džiazo pionieriaus sūnus ir pirmosios Lenkijos mergaičių gimnazijos įkūrėjo proanūkis.

Tai ne pirmas kartas, kai R. Trzaskowskis kandidatuoja į prezidentus. 2020 metais jis nedidele persvara pralaimėjo Andrzejui Dudai, kuris tąkart užsitikrino antrąją penkerių metų kadenciją.

R. Trzaskowskis šiuo metu pirmauja viešosios nuomonės apklausose, o naujausi duomenys rodo, kad jį palaiko 32 proc. apklaustųjų.

Varšuvos merą remia centristų premjero Donaldo Tusko Pilietinė koalicija (KO).

Jei nė vienas kandidatas gegužės 18 dieną nesurinks bent 50 proc. balsų, birželio 1 dieną vyks antrasis rinkimų turas, kuriame dalyvaus du didžiausio rinkėjų palaikymo sulaukę kandidatai.

Manoma, kad antrajame ture R. Trzaskowskis susirungs su dešiniųjų kandidatu Karoliu Nawrockiu. Jį remia A. Duda ir pagrindinė dešiniojo sparno opozicinė partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS). Apklausų duomenimis, šį kandidatą palaiko 25 proc. respondentų.

Apklausos prognozuoja, kad tarp šių dviejų kandidatų vyks įtempta kova.

Politinė karjera

R. Trzaskowskis kilęs iš Varšuvos intelektualų šeimos.

Jo tėvas Andrzejus praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje buvo žymus pianistas, kai džiazas komunistinės valdžios buvo laikomas „priešo muzika“.

R. Trzaskowskis savo pirmuosius žingsnius politikoje žengė sovietinio bloko sukrėtimo metais – 1989-aisiais, kai griuvo Berlyno siena.

Tuo metu dar paauglys, jis buvo savanoriu per pirmuosius laisvus rinkimus Lenkijoje, žymėjusius komunistinio valdymo šalyje pabaigą.

R. Trzaskowskis studijavo Varšuvos universitete, kur vėliau įgijo daktaro laipsnį, apsigindamas disertaciją apie ES reformą.

Savo žinias jis taip pat gilino Oksforde, Paryžiuje ir Europos koledže netoli Varšuvos.

Be lenkų, jis moka dar penkias kalbas: anglų, prancūzų, italų, rusų ir ispanų. R. Trzaskowskis kurį laiką yra dirbęs anglų kalbos mokytoju.

Kaip Prancūzijos ir jos kultūros gerbėjas, R. Trzaskowskis kai kurių kritikų, laikančių jį elitinio sluoksnio atstovu, pašaipiai vadinamas pravarde „Bonžur“ pagal prancūzišką pasisveikinimą.

2000-aisiais jis prisidėjo prie Lenkijos stojimo į ES, kurios nare šalis tapo po ketverių metų. Vėliau jis tapo KO delegacijos Europos Parlamente (EP) patarėju.

2009-aisiais R. Trzaskowskis buvo išrinktas į EP, o 2013-aisiais prisijungė prie tuomet premjero pareigas irgi ėjusio D. Tusko vyriausybės.

Kandidatas į prezidentus yra ėjęs technologijų ministro ir užsienio reikalų viceministro pareigas.

2015–2017 metais R. Trzaskowskis buvo Lenkijos parlamento narys, atstovavo KO, o 2017-aisiais buvo išrinktas Europos liaudies partijos pirmininko pavaduotoju.

R. Trzaskowskis Varšuvos meru tapo 2018-aisiais, o 2024-aisiais buvo perrinktas antrajai kadencijai. Vis dėlto kritikai ne kartą teigė, kad eidamas šias pareigas jis nepadarė pakankamai.

„Visiškas absurdas“

Prezidento rinkimų kampanijos metu jis ne kartą teigė, kad, jei bus išrinktas, kovos už moterų teises ir sieks panaikinti abortų draudimą.

38 mln. gyventojų turinčioje Lenkijoje galioja vieni griežčiausių abortų draudimų ES: ši procedūra leidžiama tik lytinio smurto ar incesto atvejais, arba jei nėštumas kelia pavojų moters gyvybei ar sveikatai.

Kovo 8-ąją, Tarptautinę moters dieną, R. Trzaskowskis pažadėjo užtikrinti, kad „šis viduramžiškas abortų draudimo įstatymas taptų praeitimi“.

Jis nurodė, kad palaikys priemones, leidžiančias Lenkijoje atlikti abortą iki 12 nėštumo savaitės. Tai yra vienas iš D. Tusko vyriausybės pažadų, tačiau iki šiol jo įgyvendinimą stabdo A. Dudos prieštaravimas.

Dar viena karšta tema Lenkijoje – LGBTIQ bendruomenės teisės. R. Trzaskowskis ne kartą yra sakęs, kad pritaria civilinės partnerystės įstatymui, kuris galiotų ir tos pačios lyties poroms. 

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pasmerkė Lenkiją už tai, kad ji atsisako pripažinti ir apsaugoti tos pačios lyties poras, kurios negali susituokti ar įregistruoti savo partnerystės šalyje.

Balandį vykusių debatų metu R. Trzaskowskis pareiškė, kad „visiškai absurdiška, kad du žmonės, kurie visą gyvenimą praleido kartu, negali aplankyti vienas kito ligoninėje ar paveldėti vienas kito turto“.

Kai R. Trzaskowskis buvo išrinktas meru, jis pasirašė „LGBT+ deklaraciją“, kurioje pažadėjo ginti tos pačios lyties asmenų poras. Taip jis sukėlė Lenkijos dešiniųjų nacionalistų, kovojančių prieš „LGBT ideologiją“, pasipiktinimą.