„Jeigu reikės – reiškia, [jos bus nukreiptos] ir prieš Ukrainą. Ir prieš NATO. Jeigu reikės“, – duodamas interviu Rusijos žiniasklaidai sakė A. Lukašenka.

Jis pridūrė, kad toks scenarijus įmanomas, „jeigu kas nors pabandys iš Ukrainos teritorijos [paleisti] kažką daugiau nei dronas“.

Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Aleksandras Fominas praeitą mėnesį pranešė, kad Rusija ir Baltarusija pradėjo dviejų etapų „Sąjunginės valstybės reagavimo pajėgų patikrinimą“, truksiantį iki vasario 20 dienos. Pasak jo, į Baltarusiją siunčiama 12 Rusijos naikintuvų Su-35, oro erdvės gynybos sistemų S-400 ir „Pancir S“.

Pasak A. Fomino, šių pratybų parametrai neviršija 2011 metų Vienos dokumentu nustatytų kriterijų, kai apie tokius manevrus turi būti iš anksto informuojamos kitos šalys.

Maskva neatskleidė, kiek karių dalyvauja pratybose, apie kurias anksčiau šią savaitę paskelbė Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Minsko teigimu, manevrai rengiami dėl augančios karinės grėsmės iš kaimyninių Ukrainos ir Lenkijos.

Rusija anksčiau prie savo sienos su Ukraina sutelkė dešimtis tūkstančių karių ir pareikalavo garantijų, kad ši jos kaimynė ir kitos buvusios sovietinės respublikos niekada nebus priimtos į NATO.

JAV, kitos NATO šalys ir Ukraina laiko šį Rusijos pajėgų telkimą ruošimusi įsiveržti.