A. Lukašenka paneigė, kad jo šalies saugumo tarnybos atsakingos už baltarusių aktyvisto mirtį Ukrainoje, taip pat už pastangas prievarta grąžinti namo Tokijo olimpiadoje dalyvavusią atletę.

Nuo 1994 metų savo šalį valdantis autokratas tvirtino pernai rugpjūtį laimėjęs „visiškai skaidrius“ rinkimus, kaltindamas opoziciją planais surengti valstybės „perversmą“.

Tačiau žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pirmadienį pranešė, kad nuo protestų pradžios tūkstančiai Baltarusijos gyventojų buvo sulaikyti, priversti pasitraukti į užsienį ar gyventi baimėje.

„Kokios represijos? – sakė A. Lukašenka per kasmetinę kelių valandų trukmės spaudos konferenciją – Ar ką nors nušoviau? Ar aš nors nužudžiau?“

Prezidentas paneigė plačiai paplitusius pranešimus apie kankinimus Baltarusijos kalėjimuose. Vietos žmogaus teisių organizacijos yra surinkusios liudijimų apie kankinimą ir teigia, kad Baltarusijoje yra daugiau kaip 600 politinių kalinių.

Prezidentas taip pat pareiškė, kad jo šalies KGB tarnyba neturi nieko bendra su 26 metų baltarusių aktyvisto Vitalio Šyšovo, praėjusią savaitę rasto pakarto viename Kijevo parke, mirtimi.

Po šio įvykio Ukraina pažadėjo papildomą apsaugą per pastaruosius metus į šalį atvykusiems Baltarusijos piliečiams, kuriems gali grėsti pavojus.

„Jis mums buvo niekas“, – sakė A. Lukašenka per spaudos konferenciją Minske ir pridūrė, kad dėl aktyvisto V. Šyšovo mirties kilo įtampa Minsko ir Kijevo santykiuose.

„Koks beprotis eitų ir jį pakartų?“ – sakė jis ir pridūrė, jog „esama pakankamai žmonių be Šyšovo, su kuriais reikia tvarkytis“.

A. Lukašenka taip pat paneigė, kad Minskas bandė prievarta grąžinti namo iš Tokijo olimpiados baltarusių sportininkę Krysciną Cimanouskają, kai ši viešai sukritikavo Baltarusijos lengvosios atletikos federaciją. Jis tvirtino, kad sprinterę „valdo“ Lenkija, suteikusi jai humanitarinę vizą.

Prezidentas neigė, kad šalies politiniai lyderiai bandė įsodinti atletę į lėktuvą, skridusį į Minską.

A. Lukašenkos teigimu, Tokijo olimpinėse žaidynėse nebuvo „nė vieno“ KGB agento.

„Metai nebuvo lengvi“

A. Lukašenkos režimas šią vasarą sulaukia vis didesnės kritikos, ypač dėl olimpietės pabėgimo į užsienį ir aktyvisto žūties.

Valstybės vadovas, teigiantis surinkęs daugiau nei 80 proc. balsų per 2020 metų balsavimą, pažadėjo priešintis Vakarų spaudimui ir apkaltino baltarusių opoziciją mėginimais pernai surengti „perversmą“.

„Vieni ruošėsi sąžiningiems ir teisingiems rinkimams, kiti – perversmui“, – pareiškė jis pareigūnams ir žurnalistams.

Opozicija mano, kad tikroji nugalėtoja yra Sviatlana Cichanouskaja, dalyvavusi rinkimuose vietoje savo įkalinto vyro ir šiuo metu gyvenanti Lietuvoje.

S. Cichanouskaja pastaruoju metu telkia Vakarų paramą ir neseniai susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) bei Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Borisu Johnsonu (Borisu Džonsonu).

A. Lukašenka pripažino, kad šie „metai nebuvo lengvi“ ir kad politinė krizė „kelia grėsmę“ nacionalinei vienybei.

„Niekada nebūsime paklupdyti“

Praėjusią savaitę Minske prasidėjo paskutinės Baltarusijoje likusios protestų lyderės – Maryjos Kalesnikavos – teismas.

M. Kalesnikava laikoma areštinėje nuo rugsėjo, kai ji suplėšė savo pasą ir tokiu būdu pasipriešino KGB agentų bandymui ją priverstinai deportuoti.

Šią vasarą Baltarusijos valdžia taip pat privertė užsidaryti daugiau nei pusšimtį nepriklausomų organizacijų ir surengė kratas dešimčių žurnalistų namuose ir biuruose.

Maskvos remiamas A. Lukašenka laikosi pozicijos, kad besitęsianti krizė yra įtemptų Vakarų ir Rusijos santykių padarinys.

Pirmadienį jis pasmerkė Vakarų sankcijas savo režimui ir pažadėjo nenusileisti tarptautiniam spaudimui.

„Niekada nebūsime paklupdyti“, – sakė autoritarinis lyderis.

Jo varžovė S. Cichanouskaja, dabar gyvenanti Lietuvoje, planuoja surengti mitingą Vilniuje rinkimų metinėms paminėti.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) praėjusį mėnesį perspėjo, kad ES valstybės narės ruošia griežtesnes sankcijas, išplėsiančias A. Lukašenkai ir jo bendražygiams jau taikomas priemones.

Atitinkamas sprendimas gali būti priimtas per ateinantį mėnesį vyksiantį ES ministrų susitikimą.