Dėl prezidento Aleksandro Lukašenkos, kurį Jungtinės Valstijos yra įvardijusios kaip „paskutinį diktatorių Europoje“, Baltarusija daugiau nei du dešimtmečius patiria tarptautinę izoliaciją.

Tačiau ūsus auginantis lyderis, garsėjantis savo stačiokiška charizma ir ekscentrišku stiliumi, pastaruoju metu, regis, ėmėsi žingsnių išvesti 9,5 mln. gyventojų turinčią šalį iš izoliacijos, per krizę kaimyninėje Ukrainoje laviruodamas tarp ilgametės sąjungininkės Rusijos ir Vakarų.

61 metų autoritarinis lyderis, neretai vadinamas tiesiog Batka, sekmadienį vėl nesunkiai užsitikrino jau penktąją kadenciją per rinkimus, kuriuos boikotavo demokratinė opozicija.

Nuo 1994 metų, kai A.Lukašenka atėjo į valdžią, Baltarusija neabejotinai išliko labiausiai sovietine iš visų buvusių subyrėjusios Sovietų Sąjungos respublikų. Priėjimo prie jūros neturinti šalis Rytų Europoje vis dar švenčia bolševikų revoliucijos metines ir turi slaptąją miliciją, vadinamą KGB.

Po ankstesnių rinkimų 2010-aisiais, kuriuose A.Lukašenka taip pat iškovojo triuškinamą pergalę, surinkęs beveik 80 proc. balsų, jis ėmėsi represinių priemonių prieš oponentus, pasiųsdamas už grotų savo politinius varžovus. Dėl šių veiksmų Baltarusijai buvo įvestos Vakarų ekonominės sankcijos, o prezidentui bei jo sąjungininkams paskelbtas kelionių draudimas.

Nors A.Lukašenka yra priklausomas nuo Rusijos ir dažnai pučia su ja vieną dūdelę, jis atsargiai vertino Maskvos manevravimą per krizę „broliškoje Ukrainoje“ ir kritikavo 2014 metų vasarį Kremliaus įvykdytą Krymo aneksiją.

„Pirmiausia susitvarkykite su žeme, kurią turite“, - sakė A.Lukašenka interviu Rusijos opozicijos kanalui „Dožd“.

„Kalbant apie (teritorijos) integravimą ar prijungimą - derėtų elgtis atsargiai“, - sakė jis.

Nors A.Lukašenka nepraleidžia progos pabrėžti, kad yra nepriklausomas nuo Maskvos, Baltarusija vis dėlto prisijungė prie Rusijos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos.

Baltarusijos lyderis padarė netikėtą diplomatinį ėjimą, kuris sugrąžino Minską į tarptautinio dėmesio centrą, pasiūlęs čia organizuoti kelis taikos derybų dėl Rytų Ukrainos raundus, kuriuose dalyvavo ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Prancūzijos vadovas Francois Hollande'as (Fransua Holandas).

Vietoje nenustygstantis prezidentas, kurio įvaizdžiu rūpinasi pasamdytas garsus viešųjų ryšių specialistas iš Didžiosios Britanijos, dar pagerino savo įvaizdį ES akyse, kai rugpjūtį paleido iš kalėjimo šešis opozicijos lyderius. Rinkimų išvakarėse Bendrija leido suprasti, kad gali suspenduoti jam taikomas sankcijas, jei balsavimas vyks „priimtinoje atmosferoje“.

Sūnus - įpėdinis?

190 cm ūgio A.Lukašenka puoselėja liaudžiai artimo lyderio įvaizdį ir mėgsta būti fotografuojamas kasantis bulves ar besišnekučiuojantis su traktorių fabriko darbininkais.

Prezidentas, kuris tvirtina neturintis jokio turto ir uždirbantis 31 tūkst. JAV dolerių, neseniai buvo nufotografuotas savo užmiesčio rezidencijoje mokantis šienauti dalgiu 2013 metais Rusijos pilietybę gavusį prancūzų aktorių Gerard'ą Depardieu (Žerarą Depardjė).

Nors kai kas sako, jog dėl A.Lukašenkos būdo mažai tikėtina, kad jį galėtų pakeisti kas nors iš jo aplinkos žmonių, prezidentas pakurstė kalbas, kad savo įpėdiniu rengia jauniausią, vienuolikametį, sūnų Nikolajų, su kuriuo dažnai pasirodo viešumoje ir vadina savo „talismanu“.

Nevaikiškai rimtas šviesiaplaukis berniukas, dažnai vilkintis tokius pat drabužius, kaip tėvas, neretai lydi Baltarusijos lyderį į tarptautinius renginius. Praėjusį mėnesį jis kartu su tėvu vyko į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, kur jie niūriais veidais pozavo fotografams kartu su Obamomis (Obamomis).

Nors stengiasi sušvelninti savo įvaizdį Vakaruose, A.Lukašenka didžiuojasi esąs homofobas. Jis yra pareiškęs, jog „geriau bus diktatorius nei gėjus“, o rugsėjį sakydamas kalbą Jungtinėse Tautose taip pat neužmiršo šios temos, uždavęs retorinį klausimą: „Kas gimdys vaikus?“

Nors šalies ekonomiką vis ištinka krizės, verčiančios vartotojus šluoti parduotuvių lentynas ir keisti Baltarusijos rublius į užsienio valiutą, buvęs kolūkio pirmininkas tvirtai laikosi sovietinės komandinės ekonomikos politikos.

„Aiškiai nestabilus“

Vienišos motinos užaugintas A.Lukašenka iškilo Komunistų partijos jaunimo organizacijose ir vadovavo kolūkiams bei statybinių medžiagų gamykloms.

Šis pagrindas jam greitai padėjo gauti vietą Baltarusijos Aukščiausiojoje Taryboje, kur išgarsėjo kaip vienintelis įstatymų leidėjas, kuris 1991 metų gruodį nubalsavo prieš nutarimą panaikinti Sovietų Sąjungą. Šiuo išskirtinumu jis pasinaudojo, kad būtų išrinktas šalies prezidentu 1994 metų liepą.

Kaip rodo tinklalapio „WikiLeaks“ paviešintas vienas konfidencialus JAV diplomatinis pranešimas, Amerikos diplomatai po 2006 metų rinkimų padarė išvadą, kad „nenusileidžiantis Lukašenka nusiteikęs likti valdžioje neribotą laiką ir nemato priežasčių keisti savo kursą“.

Tame dokumente Baltarusijos lyderis taip pat apibūdinamas kaip „aiškiai nestabilus“.

Neseniai kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje A.Lukašenka teigė, kad konfliktus pasaulyje, tokius kaip karai Ukrainoje arba Sirijoje, kursto „dirbtinis asmens teisių ir laisvių kultas, prieštaraujantis visuomenės interesams“.

„Baltarusijoje niekada nebus vietos anarchijai, įstatymų nesilaikymui ir smurtui, – pabrėžė jis. – To nebus, kad ir kokiais šūkiais būtų dangstomasi – netgi demokratijos.“

Opozicijos atstovas: Europa turi tęsti spaudimą

Sekmadienį vykę prezidento rinkimai Baltarusijoje - tragikomedija, o galimas Europos Sąjungos (ES) sankcijų atšaukimas Baltarusijos režimui būtų klaida, BNS sakė vienas Baltarusijos opozicijos lyderių Anatolijus Lebedko.

Opozicinės Jungtinės piliečių partijos vadovas įsitikinęs, kad vienintelė teisinga taktika norint permainų Baltarusijoje - vidaus ir išorės spaudimas, siekiant sąžiningų ir laisvų parlamento rinkimų kitų metų rudenį.

„Manome, kad visiškas sankcijų atšaukimas - politinė aklavietė ir klaida. Aleksandras Lukašenka supranta tik jėgos kalbą, kitos kalbos jis nežino. Todėl jei būtų susietas Tarptautinio valiutos fondo paskolos, kurios dabar prašo A.Lukašenka, klausimas su sąžiningų laisvų rinkimų surengimu kitų metų rudenį ir ekonominių reformų vykdymu - tai būtų teisinga. Daryti dabar nuolaidas A.Lukašenkai - bloga strategija, ji įtvirtina tokią praktiką, kai A.Lukašenka supranta, kad jis gali paimti įkaitais dalį opozicijos veikėjų, o paskui jais prekiauti, mainyti į kažkokias politines, ekonomines preferencijas. (...) Todėl mūsų žinia tarptautinei bendruomenei - Briuseliui, Vilniui - kurkime bendrą stiprią koaliciją už laisvus rinkimus Baltarusijoje pagal ESBO standartus. Tik tai yra raktas, atversiantis Baltarusijos duris“, - telefonu BNS pirmadienį sakė A.Lebedko.

Anot jo, praėjusį sekmadienį Baltarusijoje neįvyko nieko, ką būtų galima vadinti rinkimais.

„O tai, kas įvyko, yra farsas, tragikomedija, cirkas. Čia įmanomi įvairūs epitetai, bet tai neturi nieko bendro su rinkimais. (...) Pas mus tarp 70 tūkst. žmonių, kurie esą skaičiavo balsus, tik 30 atstovavo opozicijos partijoms. Tai net ne dešimtosios, šimtosios procento dalys. Tai yra mūsų praktiškai nebuvo. Stebėtojų galimybės buvo ypač ribotos, dešimtys, šimtai stebėtojų buvo pašalinti iš apylinkių tiesiog dėlto, kad jie ten buvo. Todėl A.Lukašenka paskyrė save dar penkeriems metams“, - kalbėjo A.Lebedko.

Nepaisant daugelio pažeidimų bei suvaržymų per rinkimus, opozicinės jėgos neketina rengti protesto akcijų, nes, anot A.Lebedko, nenori provokuoti valdžios jėgos struktūrų.

„Mes tyčia atsisakėme minties sukviesti žmones naktį po balsavimo, kad neprovokuotume valdžios panaudoti jėgą, kad nebūtų provokuojamas Kremliaus pajungimas jėgai naudoti, tai veda į kelerių metų sąstingį. Mes dabar koncentruojame savo pastangas kampanijai „Valdžią - tautai“, per kurią siekiame kovoti už sąžiningus laisvus rinkimus. Tai mūsų pagrindinis prioritetas“, - kalbėjo opozicijos veikėjas.

Rimčiausia A.Lukašenkos varžovė, anot baltarusių opozicionieriaus, artimiausiais metais bus ekonominė, finansinė krizė, o prezidentas kol kas nežino kaip ją suvaldyti: „Mūsų didžiulės skolos, siekiančios daugiau nei 40 mlrd. JAV dolerių, atlyginimai nukrito iki 300 JAV dolerių, nors šiemet žadėta 1000 JAV dolerių, pagrindinės didžiosios pramonės įmonės dirba 3-4 dienas per savaitę, jų sandėliai užkišti produkcija, ir kaip su šiomis problemomis kovoti - A.Lukašenka neturi atsakymų.“

Baltarusijos prezidentas, A.Lebedko manymu, toliau efektyviai naudos dvigubo šantažo taktiką, kurią kai kurie analitikai vadina „balansavimu tarp Rusijos ir Europos“, tačiau naivu tikėtis, kad jis nuoširdžiai pakryps Europos pusėn.

„A.Lukašenka naudoja dvigubo šantažo taktiką. Atvažiuoja į Maskvą ir sako: duokite kreditų, duokite energetikos nuolaidų, antraip neliks kitos išeities, kaip tik gerinti santykius su Vakarais. Europon važiuoja jo emisarai, ir sako, kad jei neprimerksite vienos akies, nepridengsite vienos ausies vertindami situaciją Baltarusijoje, tai čia tuoj ateis rusų meška ir turėsite trintis su ja pečiais. (...) A.Lukašenka niekada nebus Europos šalininkas, jis niekuomet neįgyvendins europos standartų, jis visuomet bus ant trumpojo V.Putino pavadžio. Jo santykis su Kremliumi - tai pavadžio ilgis, A.Lukašenka nori labiau ilgo pavadžio, o V.Putinas siekia, kad jis būtų kuo trumpesnis“, - svarstė A.Lebedko.

Baltarusijos prezidento pareiškimas rinkimų išvakarėse, kad Rusijos karinės bazės Baltarusijoje nebus, opozicijos atstovo manymu, skirtas pirmiausia „Europos politikų ir TVF finansininkų ausims“.

Oficialiais duomenimis, Baltarusijoje per sekmadienį vykusius prezidento rinkimus autoritarinis lyderis 61-erių A.Lukašenka sulaukė 83,5 proc. balsavusiųjų palaikymo ir užsitikrino valdymą jau penkta penkerių metų kadencijai. Artimiausia A.Lukašenkos konkurentė, 38-erių Tatjana Korotkevič surinko 4,4 proc. rinkėjų balsų. Likę du kandidatai - Baltarusijos liberalų demokratų partijos pirmininkas Sergejus Gaidukevičius bei Baltarusijos kazokų vyriausiasis atamanas Nikolajus Ulachovičius atitinkamai užsitikrino 3,3 proc. ir 1,7 proc. rinkėjų palaikymą.

Anot Minsko, rinkimuose dalyvavo 86 proc. rinkėjų, daugiau kaip trečdalis balsą atidavė iš anksto.