Kitas buvęs premjeras Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas) paskirtas užjūrio teritorijų ministru, o buvęs vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) tapo teisingumo ministru.

Gynybos ministras Sebastienas Lecornu (Sebastjanas Lekorniu), esantis Prancūzijos karinės paramos Ukrainai priešakyje, ir užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot (Žanas Noelis Baro), kuris pastarosiomis savaitėmis daug keliavo Artimuosiuose Rytuose, išsaugojo savo postus, pranešė prezidentūra.

Finansų ministru paskirtas bankininkas Ericas Lombardas (Erikas Lombaras). Šis postas yra itin svarbus, Prancūzijai siekiant įvykdyti Europos Sąjungos partneriams duotus pažadus sumažinti savo biudžeto deficitą, kuris šiais metais sieks 6 proc. bendrojo vidaus produkto.

Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje E. Lombardas trumpai dirbo socialistų finansų ministro patarėju.

Griežtų dešiniųjų pažiūrų Bruno Retailleau (Briuno Retajo) lieka vidaus reikalų ministru, atsakingu už Prancūzijos saugumo ir migracijos politiką.

Dviejų buvusių ministrų pirmininkų paskyrimas į naująją vyriausybę rodo, kad E. Macronas nori turėti sunkiasvorę vyriausybę, kuri būtų stabili ir kurios neištiktų F. Bayrou pirmtako likimas.

Naujasis Prancūzijos ministras pirmininkas F. Bayrou siekė, kad nauja vyriausybė būtų paskelbta iki Kalėdų.

Gruodžio 13 dieną E. Macronas centristų lyderį F. Bayrou paskyrė premjeru po to, kai anksčiau šį mėnesį parlamentas per istorinį balsavimą dėl nepasitikėjimo nušalino Michelio Barnier (Mišelio Barnjė) vyriausybę.

F. Bayrou – ketvirtajam premjerui 2024-aisiais – pavesta užduotis išvesti Prancūziją iš ilgus mėnesius trunkančios politinės krizės.

Jo dabartinis prioritetas – užtikrinti, kad jo vyriausybė atlaikytų balsavimą dėl nepasitikėjimo ir kad būtų patvirtintas 2025 metų biudžetas, kuriame numatomas išlaidų mažinimas.

Daug kas jau dabar prognozuoja, kad F. Bayrou bus sunku išlikti savo poste.

Prancūzija aklavietėje įstrigusi nuo tada, kai E. Macronas šią vasarą surengė pirmalaikius rinkimus, tikėdamasis sustiprinti savo valdžią. Šis jo žingsnis nepasiteisino, nes rinkėjai išrinko parlamentą, susiskaldžiusį tarp trijų konkuruojančių blokų.