Maždaug 60 proc. Irano rinkėjų balsavo rinkimuose, per kuriuos apylinkės dirbo tol, kol savo balsus atidavė milijonai vėlavusiųjų, šeštadienį paskelbė Irano vidaus reikalų ministerija, o prognozės rodo, kad reformų šalininkus lydėjo sėkmė.

Penktadieninių rinkimų, įvykusių praėjus vos mėnesiui po to, kai pagal Teherano susitarimą su pasaulio galiybėmis branduoliniu klausimu Iranui buvo panaikintos sankcijos, rezultatai bus laikomi de facto referendumu dėl prezidento Hassano Rouhani (Hasano Rouhanio) vyriausybės.

Politiškai nuosaikus H.Rouhani viliasi, kad aljansas su reformų šalininkais gali eliminuoti ar bent jau apriboti konservatorių dominavimą parlamente ir suteikti jam šansą priimti socialines bei politines reformas.

Vidaus reikalų ministerijos atstovas Hosseinas-Ali Amiri (Hoseinas Alis Amiris) valstybinei televizijai sakė, kad mažiausiai 33 mln. iš 55 mln. balsavimo teisę turinčių iraniečių dalyvavo renkant parlamentą ir vadinamąją Ekspertų asamblėją – įtakingą dvasininkų instituciją, kuri skiria šalies aukščiausiąjį lyderį ir prižiūri jo darbą.

„Šie skaičiai didės“, nes dar ne visi balsalapiai buvo suskaičiuoti, pridūrė H.-A.Amiri.

Virtinėje miestų, kurių apylinkėse nei vienas kandidatas negavo daugiau kaip 25 proc. balsų, bus organizuotas antras rinkimų ratas, sakė jis, bet daugiau detalių nepateikė.

Pareigūnai oficialių rezultatų dar nepaskelbė, bet pusiau valstybinių naujienų agentūrų „Fars“ ir „Mehr“ šeštadienio pranešimai ir naujienų agentūros AP prognozės rodo, kad kandidatai iš Irano įtakingos griežtosios linijos stovyklos pasirodė prasčiau. Reformų šalininkai, siekiantys didesnių demokratinių permainų ir geresnių ryšių su Vakarais, regis, pasirodė geriausiai nuo 2004 metų.

Galutinius rinkimų į 290 vietų parlamentą rezultatus dar turės patvirtinti konservatorių dominuojama Sergėtojų taryba, kuriai pavesta stebėti balsavimą, tad galutinių rezultatų laukiama tik po kelių dienų.

Parlamentarai yra renkami ketveriems metams. Tuo tarpu 88 narių Ekspertų asamblėja, kuri prižiūri aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei (Alio Chamenėjaus) darbą, renkama aštuonerių metų kadencijai. Jei 76 metų A.Khamenei per tą laiką mirtų, Ekspertų asamblėjos nariai išrinktų jo įpėdinį.

Pirmųjų rezultatų laukiama iš provincijų, o sostinėje, kur gyvena 12 mln. žmonių ir kur buvo renkama 30 parlamentarų, balsams suskaičiuoti prireiks maždaug trijų dienų.

A.Khamenei, kuris turi aukščiausią valdžią šioje islamo respublikoje, buvo tarp pirmųjų savo balsą atidavusių rinkėjų ir ragino 55 mln. balsavimo teisę turinčių iraniečių pasekti jo pavyzdžiu, nes „tai yra ir pareiga, ir teisė“.

Rinkėjų aktyvumas prieš ketverius metus įvykusiuose parlamento rinkimuose buvo 64 proc. visos šalies mastu ir 48 proc. Teherane.

Nušalinti tūkstančiai kandidatų

Didesnis rinkėjų aktyvumas padėtų H.Rouhani ir jo sąjungininkams po to, kai daug nuosaikių pažiūrų rinkėjų 2012 metais balsuojant nedalyvavo, protestuodami prieš griežtosios linijos prezidento Mahmoudo Ahmadinejado (Mahmudo Ahmadinedžado) perrinkimą trejais metais anksčiau.

H.Rouhani, kuris dėl savo dvasininko kvalifikacijos ir noro derėtis yra vadinamas „šeichu diplomatu“, buvo varomoji jėga siekiant susitarimo su pasaulio galiomis, kurį jis pasiekė nepaisydamas politinio spaudimo namuose.

Šis susitarimas su galingosiomis, vadovaujamomis Jungtinių Valstijų, kurias Teheranas laiko pagrindinėmis savo priešininkėmis, pakurstė atsigavimo Irane viltis. Tačiau šalies ekonomika pastaruoju metu buvo ištikta stagnacijos, nors 2014–2015 metais pakilo iš didelės recesijos.

„Vilties sąrašu“ pasivadinusi provyriausybinė koalicija iš nuosaikių ir reformoms pritariančių kandidatų šiuose rinkimuose atstovauja prezidento ambicijoms.

Jei rinkėjai parėmė H.Rouhani šalininkus, jis galbūt galės pakeisti jėgų pasiskirstymą parlamente ir, potencialiai, priimti iki šiol blokuojamus įstatymų projektus, numatančius ekonomikos, socialines ir politines reformas.

Pasirengimą rinkimams temdė prieštaringi vertinimai dėl to, kuriems kandidatams buvo leista dalyvauti. Tūkstančiams kandidatų buvo neleista balotiruotis.

Reformų šalininkai sako, kad nukentėjo labiausiai ir kad uždraudus dalyvauti žinomiausiems jų veidams jiems liko dar neišbandyti kandidatai.

Parlamento rinkimuose dalyvavo iš viso 4 844 kandidatai, kurių maždaug 10 proc. yra moterys. Tik 159 dvasininkai – penktadalis pateikusiųjų prašymus – varžėsi dėl vietų Ekspertų asamblėjoje.