Čiaupo vanduo ir internetas

Milijonieriaus Aivaro Zvirbulio gyvenvietėje galioja savitos taisyklės, o žmonių gyvenimo būdas gerokai skiriasi nuo to, kuris įprastas Latvijoje, Europoje, pasaulyje.

Pagal teritorijos taisykles visi 300 čia išdygusių namų pastatyti tik iš ekologiškų medžiagų. Kiekvienam namui skirtas nuo 0,4 iki 1,3 ha sklypas, kuriame yra nedidelis ežeriukas ir miškas.

Visuose namuose įrengtas vandentiekis, o centrinė kanalizacijos sistema išvedžiota taip, kad vamzdžiai nutiesti po pušų ir eglių šaknimis jų nežalodami. Gyvenvietėje yra ir elektra, ir greitasis internetas.

Namai šildomi geoterminiu būdu, imant šilumos energiją iš žemės gelmių. Kiekvienas namas turi savo katilinę šilumai ir karštam vandeniui. Tik itin šaltomis žiemomis gyventojai papildomai užsikuria židinius, kurie įrengti kiekviename name.

Dėl vietovės kalvotumo ir projektuotojų profesionalumo namai pastatyti taip, kad beveik pro jų visų langus (yra tik kelios išimtys) nematyti kaimynų namų.

Šunys – tik name

Miško gyvenvietėje, kurią galima vadinti išties ekologiška ir palankia gamtai, draudžiamos tvoros. Po gyvenvietę laisvai bastosi miško gyvūnai, ir niekas neturi teisės stabdyti jų judėjimo.

Kad lojimu negąsdintų laukinių gyvūnų, gyventojams draudžiama laikyti grandinėmis rišamus šunis. Pagal gyvenvietės taisykles, šunis galima laikyti tik namuose.

"Idėja įkurti tokią gyvenvietę man atėjo į galvą, kai supratau, kad noriu gyventi nuosavame, patogiai įrengtame name prie vandens, kur nors gražioje miško vietovėje", – apie sumanymo ištakas pasakojo A.Zvirbulis.

"Ir aš įkūriau Amatciemą – tokią gyvenvietę, kurioje man gera, – paaiškino latvis. – Čia įsikūrė mano vaikai ir anūkai, mano bičiuliai, bendraminčiai. Gyvenu apsuptas žmonių, kurių požiūris į gyvenimą, aplinką, gyvenamąją vietą panašus į manąjį."

Norėjo visapusio komforto

"Prisipažįstu, šis projektas gimė vien iš egoistinių paskatų. Bent jau taip buvo iš pradžių, – neslėpė latvių milijonierius. – Norėjau sau, brangiausiajam, sukurti jaukią ir patogią aplinką, komfortišką vietelę, kurioje būtų miela gyventi."

"Bet pavyzdžiai, kuriuos mačiau keliaudamas po pasaulį, ir mano paties nuojauta sakė, kad kur kas smagiau gyventi ne vienam, – sakė A.Zvirbulis. – Juk galima džiaugtis ir tau patinkančia aplinka, ir kaimynyste."

Sumanęs įkurti gyvenvietę, kurioje gyventų draugiška gamtai ir kitiems gyventojams bendruomenė, vyras suko galvą, kaip žmonių invaziją į Latvijos miškus padaryti kuo mažiau žalingą gyvūnams. Taip gimė keletas Amatciemo taisyklių. "Esu tikras, kad čia besikuriantieji tų taisyklių nepalaikė griežtais draudimais, o viso labo – bendrabūvio rėmais", – šypsojosi A.Zvirbulis.

Abipusiai miela kaimynystė

Viena taisyklių kalba apie tylą. Vakarais ir naktį gyvenvietėje  negalima kelti triukšmo.

"Mano siekiamybė – kuo mažiau keisti tai, ką čia radome, – pasakojo latvių milijonierius. – Nenoriu, kad miškas virstų miesto parku. Manau, kad turime išsaugoti šios vietovės natūralumą, nekeisdami jo, nepaversdami civilizacijos produktu. Todėl apie namus nupjauta veja visur ribojasi su laukine žydinčia pieva."

Mano siekiamybė – kuo mažiau keisti tai, ką čia radome.

Šiltais vasaros vakarais kalvotomis vietovėmis nusidriekusioje 300 namų gyvenvietėje matyti jonvabalių, kurie jau daug kur išnyko, žiburėliai. Tvenkiniuose pavasarį ir birželio pradžioje kurkia varlių chorai. "Aš tai laikau didžiuliu mūsų pastangų įvertinimu, nes varlės šiais laikais kurkia tik ten, kur ypač švari aplinka", – pastebėjo A.Zvirbulis.

"Išdžiūvusius arba vėjo išverstus medžius paliekame dūlėti, – pasakojo vyras. – Gamta susitvarkys pati. O kol medis sutrūnys, jis bus puiki užuobėga ir pramogų vieta voverėms ar laputėms."

"Gamtos ir technologijomis ginkluotų žmonių kaimynystė pas mus, regis, labai harmoninga, – šypsojosi latvis. – Tai yra įrodymas, kad žmogus ir gamta gali šauniai sugyventi leisdami klestėti vienas kitam."