Paslaptingo raštelio, kuris buvo rastas nacių Aušvico-Birkenau mirties stovyklos pastato sienoje, autoriai dar gyvi. Raštelį paslėpė prieš 65 metus nacių stovykloje kalintas Waclawas Sobczakas. Raštelis turėjo tapti paskutiniu jo egzistavimo įrodymu.

"Įmūrijau butelį į sieną, - 84 metų W.Sobczakas sakė telefonu naujienų agentūrai AFP iš savo namų vakariniame Lenkijos mieste Vrabčyne. - Tai buvo mėginimas palikti savo egzistavimo pėdsaką, nes manėme, kad netrukus mirsime." W.Sobczakas 1943 m. buvo išsiųstas į Aušvicą priverstiniams darbams.

1944 m. rugsėjo 20 d. butelyje jis ir dar keli jo draugai paslėpė raštelį su savo vardais butelyje. Iš viso raštelyje paminėti 6 žmonės. Trys jų gyvi iki šiol.

Butelį su išlikusiu rašteliu šių metų balandį atsitiktinai rado darbininkai, ardę sieną pastate, kuris II pasaulinio karo metais priklausė mirties stovyklai.

"Mūryti mus mokė inžinieriai ir mūrininkai meistrai - daugiausiai Prancūzijos žydai", - sakė 83 metų Karolis Czekalskis. Jo vardas taip pat įrašytas istoriniame sąraše, kuris šį mėnesį buvo oficialiai perduotas Aušwico-Birkenau muziejui pietinėje Lenkijoje.

"Nuo 1944 m. pavasario kai kurie mokiniai, tarp kurių buvau aš, buvo pripažinti tinkami darbui, - prisiminimais dalijosi jis. - Jie buvo priskirti Luftschutzbunkerbau skyriui, atsakingam už priešlėktuvinių slėptuvių statybą. Mums skirdavo įvairius darbus: tinkavimą, plytelių klojimą... Galiausiai buvome atrinkti statyti šį pastatą. Tai truko 8-15 dienų. Menkai teprisimenu kai kuriuos veidus. Esu įsitikinęs, jog tarp mūsų buvo vienas prancūzas." Anot W.Sobczako, jis ir sugalvojo parašyti tą raštelį. "Kažkuris rado butelį. Aš įmūrijau jį į sieną", - sakė jis.

Į sąrašą įtrauktas Prancūzijos žydas Albertas Veissidas - šiuo metu guvaus proto 84 metų senolis - tebegyvena Alošo mieste Prancūzijos pietryčiuose. "Neįtikėtina... Iš stovyklos prisimenu viską - nuo A iki Z. Dabar kalbant su jumis tie vaizdai iškyla man prieš akis", - buvęs Aušvico kalinys sakė AFP. Tačiau sakė, kad su rašteliu jis nėra susijęs. „Tai didžiausia mįslė ir staigmena mano gyvenime", - pripažino buvęs atrakcionų parko darbuotojas. Vyrą 1943 m. suėmė su naciais kolaboravusi Prancūzijos vyriausybė, o kitais metais išsiuntė į Lenkiją. A.Veissidas sakė nežinantis, kaip jo vardas atsidūrė sąraše, tačiau prisiminė šešis lenkus, su kuriais dirbo stovyklos statybose.

"Tiesa - buvau jiems šiek tiek padėjęs. Kai maistas buvo nešamas į viršų, jie vogdavo marmelado skardines, o aš jas paslėpdavau apačioje, - pasakojo jis. - Galbūt jie paslėpė butelyje mano vardą savotiškai norėdami man atsidėkoti".

Pasklidus žinioms apie rastą butelį, viena moteris iš Švedijos pranešė, jog tą žinutę surašė jos tėvas Bronislawas Jankowiakas. 49 metų Irene Jankowiak sakė: "Atpažinau rašyseną. Tai tikriausiai buvo mano tėvo rašysena. Palyginome raštelį su kitais jo rašysenos pavyzdžiais - turime senų laiškų ir užrašų iš jo 1945 m. rašyto dienoraščio. Taigi, esu visiškai įsitikinusi".

1926 m. Lenkijos Poznanės mieste gimęs B.Jankowiakas buvo pasiųstas į Aušvicą 1943 m., o 1945 m. pabėgo į Švediją. Gyvendamas pietiniame Atvidabergo mieste jis dirbo rašomųjų mašinėlių ir skaičiuotuvų gamykloje. B.Jankowiakas mirė 1997 m.

Netoli pietinio Lenkijos miestelio Osvencimo 1940-1945 m. veikusioje Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje naciai sistemingai išžudė maždaug 1 mln. žmonių - daugiausiai žydų iš įvairių Europos šalių. Šioje stovykloje taip pat žuvo dešimtys tūkstančių lenkų, paimtų į nelaisvė Sovietų Sąjungos karių, romų ir antifašistinių pasipriešinimo judėjimų kovotojų iš visos Europos.

Aušvico-Birkenau stovyklą 1945 m. sausio 27 d. buvo išlaisvinta Raudonosios armijos likus trims mėnesiams iki nacistinės Vokietijos kapituliacijos. Pagal Vokietijos diktatoriaus Adolfo Hitlerio planą šioje ir kitose mirties stovyklose turėjo būti išnaikinti visi Europos žydai.