Kas kaltas dėl chaoso skurdžiausia Europos valstybe vadinamoje Moldovoje? Kai kas sako, kad už viso to stovi ne kas kitas, o Kremlius. Kiti laikosi požiūrio, kad priežasčių visų pirma reikėtų ieškoti valstybės viduje. Kaip yra iš tiesų? Ir kuo viskas gali baigtis?

Kaltas Kremlius?

Situacija Moldovoje – sudėtingesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Žinoma, visuomet bus manančiųjų, kad revoliuciją, jeigu ją taip galima pavadinti, kursto Kremliui ištikimi vietos politikai ir aktyvistai. Taip, Rusija nebuvo ir nėra patenkinta tuo, kad Kišiniovas 2014 m. pasirinko ne ją, o Briuselį – galima priminti, kad tais metais Moldova pasirašė vadinamąją asociacijos su ES sutartį.

Kremlius tada nieko nelaukė ir Moldovos vaisiams, daržovėms bei vynui paskelbė boikotą.

Dabar – kiek kitaip. Viena vertus, tarp opozicinių Moldovos partijų dvi yra palankios Rusijai. Tai socialistai ir komunistai. Kita vertus, politine padėtimi nėra patenkintos ir kai kurios proeuropietiškomis vadinamos jėgos. Šių priekyje – partija  "Orumas ir tiesa", kuriai vadovauja Andrejus Nastase.

Šiuo metu šios trys politinės jėgos, regis, nustūmė visus nesutarimus į šalį. Bet ko yra siekiama?

Suvienijo jėgas

Pirmas jų reikalavimas – sušaukti pirmalaikius rinkimus, priešingu atveju bus pradėta pilietinio nepaklusnumo kampanija. Antra, politinis elitas – supuvęs, jį reikia pakeisti. Šaliai, pasak jų, negali vadovauti korumpuoti ir oligarchų valdomi politikai.

Galiausiai dabartinės vyriausybės deklaruojama proeuropietiška pozicija, pasak jų, tėra akių dūmimas norint nuslėpti milžinišką korupciją šalyje.

Taip kalbėti opozicija turi svarų pagrindą – milijardo eurų mįslingas dingimas iš trijų valstybinių Moldovos bankų, kas ir sukėlė šį chaosą, buvo susietas būtent su proeuropietiškų pažiūrų šalies ekspremjeru Vladu Filatu, kuris to skandalo įkarštyje buvo ir sulaikytas.

Net prie korupcijos skandalų pripratusioje Moldovoje tokio masto valstybinė vagystė negalėjo likti nepastebėta – milijardas eurų atitinka net 14 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Nenuostabu, kad nacionalinės valiutos lėjos kursas, dingus pinigams, reikšmingai nukrito, tai sukėlė daug problemų skurstantiems moldavams.

Premjerų kaita

Taigi V.Filato vyriausybė turėjo trauktis, bet jo įpėdinis Valeris Streletas ne ką labiau įtiko – pernai spalį jo vyriausybė pralaimėjo pasitikėjimo balsavimą parlamente.

Įdomiausia, kad prieš vyriausybę nutarė balsuoti ne tik prorusiškais vadinami socialistai ir komunistai, bet ir dalis proeuropiečių stovyklos, o tai sukėlė V.Streleto pasipiktinimą.

Tuo linksmybės nesibaigė – vadovauti vyriausybei buvo pasiūlyta vietos oligarchui Vladimirui Plahotniukui – turtingiausiam šalies piliečiui. Parlamentas šią kandidatūrą atmetė. Tada kandidatu buvo iškeltas prezidento Nicolae Timofti administracijos narys Ionas Paduraras – tačiau ir jis būtino palaikymo negavo.

Galiausiai ėmė sekti laikas, per kurį reikėjo suformuoti ministrų kabinetą ir paskirti jo vadovą – sausio 29 d. parlamentas, jeigu nebūtų buvusi patvirtinta vyriausybė, turėjo būti paleistas.

Vėlgi kilo sumaištis. Opozicija ėmė blokuoti paskyrimą, bandydama užvilkinti procesą, kad jis užsitęstų iki 29 d., o valdantieji susitarė prastumti į šalies vyriausybės vadovo pareigas Pavelą Filipą, buvusį informacinių technologijų ir ryšių ministrą bei saldainių fabriko vadovą.

Be abejo, tas sprendimas buvo gerai apgalvotas – viešosios nuomonės apklausos jau gana seniai liudija tai, kad jei būtų rengiami pirmalaikiai rinkimai, į valdžią greičiausiai ateitų būtent opozicija.

"Oligarchų statytinis"

Regis, po vyriausybės prisaikdinimo viskas turėjo kiek nurimti. Deja, protestų laužai įsiplieskė dar labiau.

Opozicija pareiškė, kad naujasis šalies ministras pirmininkas – oligarcho V.Plahotniuko statytinis. Esą juodu palaiko glaudžius ryšius. Na, o V.Plahotniukas – vienas iš įtakingiausių užkulisinių veikėjų Moldovos politikoje, be to, neretai būtent šis oligarchas yra įvardijamas pagrindiniu korupcinės sistemos, apraizgiusios šią posovietinę valstybę, architektu.

"Moldova – įkalinta valstybė. O ponas Plahotniukas yra simbolis viso to... – pažymėjo Oazu Nantoi, politikos analitikas iš Kišiniovo Viešosios politikos instituto. – Ką reiškia įkalinta valstybė? Tai reiškia, kad šalies institucijos veikia ne pasiremdamos šalies konstitucija ar įstatymais, o taip, kaip nori vienas žmogus."

Žinoma, V.Plahotniukas visuomet neigia, kad jis vadovauja politiniam spektakliui. Nepaisant to, tai vieša paslaptis šalyje. Ir niekas neabejoja, kad ir dabartinėje krizėje kyšo šio oligarcho ausys.

Premjeras P.Filipas paneigė opozicijos jam mestus kaltinimus, esą jis nesavarankiška politinė figūra. Be kita ko, jis pridūrė, kad protestų organizatoriai paprasčiausiai bando destabilizuoti šalį, siekdami naudos sau, o pirmalaikiai rinkimai įstumtų šalį į dar gilesnę ekonominę krizę.

Moldovos žmonių pasipiktinimas diena iš dienos auga.

"Norime sąžiningos vyriausybės. Norime normalių senatvės pensijų. Dabar iš žmonių vagiama ir niekam tai nerūpi", – piktinosi Liubovė Suvorova. Moteris netoli pagrindinės Kišiniovo traukinių stoties pardavinėja sendaikčius, iš kurių, kaip pati sakė, tikisi uždirbti bent kelis JAV dolerius pragyvenimui.

"Pokyčiai – būtini, nors nesitikiu, kad protestai gali ką nors pakeisti", – pridūrė ji.

Aistrų proveržis

Tiesa, tūkstančiai moldovų mano kitaip – jie jau antrą savaitę diena iš dienos renkasi sostinės gatvėse ir protestuoja.

Per demonstracijas nebuvo išvengta ir neramumų. Tą dieną, kai šalies parlamentas pritarė, o šalies prezidentas slapta prisaikdino P.Filipo vyriausybę, tūkstančiai pasipiktinusių žmonių susibūrė prie parlamento esančioje aikštėje.

Kelios dešimtys demonstrantų prasiveržė pro eilėmis išsirikiavusius policininkus ir pateko į pastatą. Atsiuntus pastiprinimą, pareigūnams galiausiai pavyko išstumti protestuotojus iš parlamento, tačiau teko panaudoti dūmų granatas ir gumines lazdas.

Protestuotojai taip pat mušė pareigūnus – šeši iš jų buvo nuvežti į Kišiniovo municipalinę greitosios pagalbos ligoninę.

Chaosas tvyrojo ir pagrindinėje parlamento posėdžių salėje. Čia opozicijos atstovai pabandė užblokuoti pagrindinę salės tribūną, iš kurios kalbas turėjo rėžti kiti deputatai.

Vis dėlto vyriausybės paskyrimo šalininkų buvo daugiau – jie ne tik nustūmė opozicijos narius nuo tribūnos, bet ir sugebėjo patvirtinti vyriausybę 57 balsų persvara. Tiesa, tuo opozicijos maištas nesibaigė – dalis Socialistų partijos narių toliau šaukė ir švilpė, dėl to naujasis vyriausybės vadovas P.Filipas tik paskelbė savo kabineto sudėtį ir padėkojo už palaikymą.

Į skudurus parlamente gavo ir kai kurie politikai, bandę raminti įsiaudrinusius kolegas. Štai Liberalų partijos vedlys Mihai Ghimpu net gavo kumščiu į veidą.

Tarptautinė reakcija

ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini pažymėjo, kad Moldovos politikai turi išlaikyti rimtį ir konstruktyvų dialogą.

Tą patį kaimynams patarė padaryti ir Rumunijos užsienio reikalų ministerija.

Jungtinių Valstijų atstovybė Kišiniove paragino valdžią susitikti su protestuotojais ir ieškoti išeities iš susidariusios situacijos ramiai bei skaidriai.

Protestai tęsiasi

Vis dėlto bent jau kol kas neatrodo, kad politinė sumaištis pasibaigtų.

Moldovos visuomenė tarsi pasidalijo į dvi stovyklas: vieni mano, kad P.Filipo vyriausybė – gana geras kompromisinis variantas. Nors jie ir abejoja, kad šis ministrų kabinetas sugebėtų pažaboti plačiai išsikerojusią korupciją šalyje ar įgyvendinti kokias nors reformas.

Kiti kategoriškai pasisako prieš proeuropietišką vyriausybę ir laikosi nuomonės, kad Moldovai derėtų likti Rusijos įtakos sferoje.

Moldovos saugumo struktūros turi daug darbo – demonstrantai prieš kurį laiką blokavo pagrindinę sostinės eismo arteriją,  šaukdami: "Šalin vyriausybę!" ir "Pirmalaikiai rinkimai!"

Vidaus reikalų ministras Alexandras Jizdanas paskelbė, kad į parlamentą įsiveržę protestuotojai sulaužė daug kėdžių, stalų, metalo detektorių, sudaužė kompiuterį, apgadino laiptų turėklus ir daug kitų daiktų.

Protestuotojų gretos kasdien auga – praėjusią savaitę protesto akcijose dalyvavo vos keli tūkstančiai žmonių, o šią savaitę opozicijai pavyko pritraukti net keliolika tūkstančių.

"Žmonės su mumis. Jie nenori palaikyti oligarchų ir kriminalinių autoritetų!" – mitingo metu kalbėjo vienas iš opozicijos lyderių A.Nastase. Vyriausybės šalininkų mitingas, kurį planuota surengti tuo pačiu metu, buvo atšauktas paskutinę minutę, kai organizatoriai pareiškė norintys išvengti bet kokių susirėmimų.

Moldova: svarbiausi faktai

– Tarptautinė situacija: tarp Ukrainos ir Rumunijos esanti Moldova laikoma Vakarų šalių ir Maskvos priešpriešos arena, ypač kai Kišiniovas 2014 m. pasirašė asociacijos su ES sutartį.

– Ekonomika ir finansai: Moldovos ekonomika nuo SSRS laikų tebėra orientuota į žemės ūkį. Nuo to laiko, kai 1990 m. pramoninis Padniestrės regionas paskelbė apie savo savarankiškumą nuo Kišiniovo, Moldova nesugebėjo diversifikuoti ekonomikos.

– Padniestrė: regione tarp Ukrainos ir Dnestro upės gyvena daugiausia rusakalbiai gyventojai, kurie nėra patenkinti Moldovos suartėjimu ar net susijungimu su kaimynine Rumunija, kurios dalimi prieš Antrąjį pasaulinį karą ji buvo.

– Rusijos rinka: vynas – svarbiausia Moldovos eksporto prekė ir ilgą laiką jis buvo pagrindinis šalies užsienio valiutos šaltinis.  2005 m. Rusija uždraugė moldaviškų vynų eksportą į šalį, teigdama, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų. Tiesa, daugelis moldavų yra įsitikinę, kad taip Kremlius nubaudė Kišiniovą už bandymą palikti Rusijos įtakos sferą. Rusija nuo 2014 m. apribojo ir kitų prekių importą iš šios šalies.

– Priklausomybė nuo Rusijos: nemažai moldavų dirba užsienyje, visų pirma Rusijoje. Jų parsiunčiami pinigai – reikšmingas šalies ekonomikos ramstis. Pastarieji nesutarimai su Rusija smarkiai nusmukdė šalies ekonomiką.