Korupcijos skandalai persekioja ne tik Ispanijos politikus, bet ir karališkuosius rūmus. Dešimtmečius didelį autoritetą turėjusi monarchija išgyvena krizę.
Teisme – karaliaus žentas
Praėjusį šeštadienį įžengęs į Maljorkos Palmos teismą, Iñaki Urdangarinas turėjo suprasti likimo ironiją. 1981 m. vasario 23 d. jo uošvis karalius Jonas Karolis užkirto kelią kariniam perversmui, apgynė demokratiją ir užtikrino monarchijos autoritetą keliems dešimtmečiams. Dabar šis autoritetas griūva.
I.Urdangarinas savaitgalį liudijo byloje, kurioje yra kaltinamas korupcija. Dar viena Ispaniją sudrebinusi korupcijos byla susijusi su buvusiu valdančiosios konservatorių Liaudies partijos iždininku Luisu Bárcenasu ir juodosios kasos išmokomis, kurios ilgus metus buvo mokamos aukštiems partijos pareigūnams.
Šią savaitę Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy pasiūlė sukurti antikorupcinį planą ir priimti įstatymus, kurie padėtų užtikrinti skaidrumą.
Švarių mundurų neliko?
Bet premjero reputacija irgi dėmėta. Jo vardas figūruoja tarp aukštų Liaudies partijos pareigūnų, kuriems, įtariama, buvo mokama iš juodosios kasos, papildomos korporacijų ir privačių asmenų. Į viešumą patekę L.Bárcenaso slapti dokumentai rodo, kad nuo 1997 iki 2008 m. M.Rajoy iš šios kasos gavo 25 tūkst. eurų.
Opozicija reikalauja iš valdančiųjų sąžiningų atsakymų, bet ir virš opozicinės Socialistų partijos sklando korupcijos šešėlis.
"Daugybė žmonių – vidurinė klasė, išsilavinę ir liberalių pažiūrų – mato problemas ir nori švarios vyriausybės, bet neranda partijos, kuri galėtų jiems atstovauti. Jie yra politiniai našlaičiai", – sakė Švedijos Geteborgo universiteto politologas Victoras Lapuente'as.
Reitingai smunka
Ispanai jaučiasi nusivylę tiek politikais, tiek monarchija. Nors visuotiniai nuomonių tyrimai dėl Jono Karolio nebuvo atliekami nuo 2011-ųjų, kai karaliaus populiarumas pirmą kartą krito žemiau nei 50 proc., neseniai atlikta 18–29 metų gyventojų apklausa parodė, kad 58 proc. respondentų norėtų, jog Ispanija būtų respublika, o ne konstitucinė monarchija.
Jono Karolio autoritetas krito po skandalingos medžioklės Botsvanoje praėjusiais metais, kai jis susilaužė dešinįjį klubą ir buvo skubiai parskraidintas atgal į Ispaniją gydytis. Daugelį ispanų papiktino, kad tuo metu, kai valstybė išgyvena sunkią krizę, o ketvirtadalis žmonių neturi darbo, monarchas leidžia sau tokias brangias keliones.
Ar karalius žinojo?
Žentui iškelta byla gali pridaryti karaliui dar daugiau žalos.
I.Urdangarinas kaltinamas naudojęsis protekciniais ryšiais, kad jo organizacija "Nóos Institute", kuri deklaruoja nesiekianti pleno ir organizuoja sporto, kultūros bei turizmo renginius, laimėtų viešųjų pirkimų konkursus. Taip pat įtariama, kad jis iš laimėtų projektų pasisavino 8 mln. eurų.
Šeštadienį teisme I.Urdangarinas tikino, kad apie jo organizacijos veiklą nežinojo nei žmona Infanta Cristina, kuri buvo viena "Nóos Institute" vadovių, nei jo uošvis karalius. Bet teismui pateikti buvusio I.Urdangarino partnerio Diego Torreso elektroniniai laiškai rodo priešingai.
Nori respublikos
Pagal Ispanijos įstatymus karalius negali būti traukiamas teisminėn atsakomybėn, o prokurorai kol kas neturi pakankamai įkalčių pateikti kaltinimus jo dukrai.
Bet byla neabejotinai kursto įtampą. Remiantis laikraščio "El Pais" atlikta apklausa, 88 proc. ispanų mano, kad ši istorija daro žalą monarchijai.
"Karališkieji rūmai nežino, kaip spręsti šią krizę, – sakė Saragosos universiteto istorikas Juliánas Casanova. – Nežinau, ar jie žinojo ir per 1981 m. perversmą, bet tuomet monarchiją supo vieningumas, nebuvo respublikonų judėjimo. Dabar jis yra ir nuolat stiprėja."
Naujausi komentarai