Pasak NATO vadovo Jenso Stoltenbergo, Kosovo užmojis yra „nesavalaikis“, prieštarauja daugelio NATO šalių patarimui ir sukeltų „rimtų pasekmių“.

Kosovo saugumą po 1989–1999 metų karo, per kurį ši dalies tarptautinės bendruomenės narių pripažinta šalis faktiškai atskilo nuo Serbijos, užtikrina NATO vadovaujamos pajėgos.

Belgradas taip ir nepripažino Kosovo nepriklausomybės, o Prištinos planai įkurti ginkluotąsias pajėgas išprovokavo pasipiktinimą Serbijoje.

„NATO palaiko Kosovo saugumo pajėgas jų dabartiniu pavidalu“, – Briuselyje žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

„Jei Kosovo saugumo pajėgų įgaliojimai bus išplėsti, Šiaurės Atlanto Taryba turės iš naujo įvertinti NATO veiklos Kosove lygį“, – pažymėjo jis ir pabrėžė, kad Aljansas ne kartą išdėstęs tokią sąlygą Prištinai.

Įsiplieskus dar vienam audringam ginčui tarp dviejų kaimynių, Serbijos premjerė Ana Brnabič trečiadienį išreiškė viltį, kad Belgradas nebus priverstas į Kosovo veiksmus atsakyti karine jėga, bet įspėjo, jog „tai šiuo metu yra viena iš svarstomų galimybių“.

Antradienį Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius pareiškė, kad planuodamas formuoti kariuomenę ir atsisakydamas atšaukti 100 proc. muito tarifą serbiškoms prekėms Kosovas mėgina „išvyti“ iš savo teritorijos ten gyvenančią serbų mažumą.

Priština tvirtina, kad toks tarifas galios iki tol, kol Belgradas pripažins Kosovo nepriklausomybę.

J. Stoltenbergas paragino abi šalis „susilaikyti nuo provokacinių žingsnių bei pareiškimų“ ir pamėginti pasiekti kompromisą.