Krašto apsaugos ministras sako, kad jau dairomasi vietų, kur šie kariai galėtų įsikurti, nors dar laukiama galutinio politikų apsisprendimo, taip pat daugiau aiškumo – kokios šalys dalyvaus, kokie bus karių įgaliojimai. Ekspertai pripažįsta, kad tai labai sustiprins Lietuvos saugumą, tačiau atkreipia dėmesį, kad reikia kalbėti ir apie kitas atgrasymo priemones.

„Šios pajėgos dalyvautų pratybose, sustiprintų pajėgumus šalyse, kuriose bus dislokuotos, sustiprintų sąveiką. Gausesnės pajėgos, sudarys sąlygas atgrasymui“, – tvirtino naujasis NATO pajėgų Europoje vadas gen. Curtis Scaparrottis.

Kol kas tai tik kariškių siūlymai, o galutinį žodį turi tarti politikai – birželį gynybos ministrai ir liepą – Aljanso šalių lyderiai. Tačiau paskelbus šią žinią neabejojama, kad politikai tam pritars – ypač, kai Rusija didina savo pajėgas prie NATO sienų. Tai nebus vadinama nuolatine baze, kariai bus rotuojami.

Nors tai bus tarptautinės pajėgos, tačiau Lietuvoje daugiausia būtų dislokuota Vokietijos karių – galbūt apie keturis šimtus ir ji vadovautų visam batalionui. Estijoje tokios atsakomybės imsis britai, Latvijoje ir Lenkijoje – amerikiečiai. Kurios dar šalys siųs savo karius, turėtų paaiškėti per mėnesį.

„Turint omenyje Lietuvos kariuomenės dydį, tai būtų viena dešimtoji sausumos pajėgų. O jei kalbėtume apie kovinius vienetus, jie sudarytų ketvirtadalį“, – situaciją vertino VU TSPMI dėstytojas, karybos ekspertas Deividas Šlekys.

Daugiau - video reportaže.