Jau metai, kai Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse dislokuoti sąjungininkų kariai. Lietuvos krašto apsaugos ministras tai vadina gera atgrasymo priemone, tačiau, pasak jo, to neužtenka. Lietuva prašo atnaujinti Baltijos šalių gynybos planus, stiprinti oro gynybą ir palengvinti karinių pajėgų judėjimą regione.

Rusijos karinis dominavimas Baltijos regione, apsunkinant galimą NATO sąjungininkų pagalbą oru, jūra ir sausuma, kelią nerimą gynybos planuotojams. Ypač kai Rusija Kaliningrade nuolatos dislokavo branduolinį ginklą galinčias nešti „Iskander“ raketas.

Neoficialiai sąjungininkų gynybos ministrai, ypač tų šalių, kurias raketos pasiektų, išreiškė dėl to susirūpinimą. Rusija atkirto, kad Kaliningrado srityje darys ką panorėjusi ir neketina dalytis su NATO informacija apie savo planus.

NATO šaltinių teigimu, sprendimas steigti naujas vadavietes Vokietijoje pajėgų judėjimui koordinuoti ir Amerikoje, kuri rūpintųsi saugumu Atlanto vandenyne, yra aiški žinia Kremliui, kad NATO sienos yra „raudona linija“, kurios peržengti negalima.

Taip pat kalbama ir apie branduolinį atgrasymą. Pasak Amerikos gynybos sekretoriaus, sąjungininkai palankiai įvertino amerikiečių planus atnaujinti mažo galingumo branduolinius užtaisus, kad galėtų geriau atsakyti Rusijai. Kaip tik tokie užtaisai svarbūs Baltijos regiono saugumo pusiausvyrai.

„Jungtinių valstijų požiūris į branduolinį atgrasymą remiasi dviem lygiaverčiais principais. Pirma – saugus ir veiksmingas branduolinis atgrasymas. Antra – stengtis užtikrinti branduolinio ginklo neplatinimą ir ginklų kontrolę, kiek tai prisidėtų prie mūsų ir sąjungininkų saugumo“, – sakė JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas.