Narpliojant Lenkijos vadovų gyvybę nusinešusią katastrofą iškelta dar viena versija. Saugiai nutupdyti prezidento lėktuvą pilotams galėjo sutrukdyti kalbos barjeras.

Klaidingi įrašai

Rusijos radijo mėgėjai internete išplatino tariamus sudužusio Lenkijos prezidento lėktuvo pilotų ir Smolensko oro uosto dispečerių pokalbių įrašus. Juose lakūnas rusiškai praneša apie rūką ir prašo suteikti informacijos apie matomumą. Jis kalba su ryškiu lenkišku akcentu, netaisyklingai tardamas kai kuriuos rusiškus žodžius.

Paviešinus šiuos įrašus, kaipmat gimė versija, kad katastrofa galėjo įvykti dėl to, jog pilotai deramai nemokėjo rusų kalbos ir negalėjo susišnekėti su dispečeriais.

Vėliau paaiškėjo, kad įrašai klaidingi. Juose iš tikrųjų šneka Smolenske lėktuvą tupdantys lenkų pilotai, bet jie skrido naktį į sekmadienį, jau po katastrofos.

Trukdė kalbos barjeras?

Nepaisant klaidos, kalbos barjero versiją patvirtino Smolensko oro uosto dispečeris Anatolijus Muravjovas. Jis su kitais kolegomis šeštadienio ryte turėjo priimti Lenkijos prezidento lėktuvą.

A.Muravjovas pasakojo, kad "Tu-154" bandė leistis ne keturis kartus, kaip buvo pranešama anksčiau, o tik vieną. Dispečeriai esą nebuvo davę leidimo tūpti ir tris kartus liepė skristi į kitus oro uostus – Minsko, Vitebsko arba Maskvos.

"Ekipažas nepaklausė", – apgailestavo A.Muravjovas. Jis pridūrė, kad Lenkijos prezidento lėktuvo pilotai nepranešdavo apie savo padėtį ir manevrus. Jiems esą galėjo trukdyti kalbos barjeras.

"Skrydžių valdymo grupės vadovas netgi pasakė, kad tarpusavio supratimas yra "fifty-fifty" (penkiasdešimt ir penkiasdešimt – angl.). Dispečeris su pilotu kalbėjo rusiškai, kiti jam padėjo, diktavo angliškas frazes. Sunku pasakyti, ar pilotas suprato, kas jam bandyta pasakyti. Kalbos barjeras trukdė suprasti vieniems kitus. Manau, tai galėjo turėti įtakos tokiai baigčiai", – laikraščiui "Komsomolskaja Pravda" sakė A.Muravjovas.

"Puikiai kalbėjo rusiškai"

Tačiau Lenkijos pilotas Bartoszas Stroinskis, irgi pilotavęs prezidento lėktuvą "Tu-154", griežtai su tuo nesutinka.

"Arekas (Arkadiuszas Protasiukas, pilotavęs sudužusį lėktuvą, – red. past.) puikiai kalbėjo rusiškai, puikiai susirašinėjo tiek lenkų, tiek rusų, tiek anglų kalbomis. Balandžio 7 d. mes kartu skridome į Smolenską, ir jokių pastabų nebuvo", – tikino pilotas.

B.Stroinskis ir A.Protasiukas prieš tris dienas iki katastrofos skraidino į Smolenską Lenkijos premjerą Donaldą Tuską, todėl oro uostas "Servernyj" žuvusiam 36 metų pilotui jau buvo pažįstamas.

Dispečeriai sąmoningai trukdė?

Lenkijos aviacijos ekspertai vertindami kalbos barjero versiją stebėjosi, kodėl dispečeriai su pilotais bendravo rusų kalba, nors tarptautinėje aviacijoje bendravimo kalba yra anglų. Pasigirdo ir įtarimų, kad dispečeriai sąmoningai trukdė Lenkijos prezidento lėktuvui nutūpti Smolenske.

Tokią nuomonę laikraštyje "Nasz Dziennik" pareiškė Lenkijos parlamentaras Arturas Górskis. Pasak jo, prezidento lėktuvui sukant ratus virš oro uosto "Severnyj" dispečeriai sugalvodavo vis kitokių priežasčių, kodėl negalima tūpti. Šitaip esą buvo bandoma sutrukdyti Lechui Kaczyńskiui dalyvauti Katynės tragedijos minėjimo ceremonijoje, kad ji žiniasklaidoje nenustelbtų keliomis dienomis anksčiau įvykusio Rusijos ir Lenkijos premjerų susitikimo.

Katastrofą tiriantys pareigūnai neskuba daryti išvadų. Rusijos ir Lenkijos specialistai Maskvoje toliau analizuoja sudužusio "Tu-154" juodąsias dėžes. Jos nenukentėjo, todėl visa skrydžio informacija liko išsaugota. Baigti šifruoti žadama šiandien arba rytoj.

Atpažinimas vyksta lėtai

Įtemptas darbas tęsiasi ir Maskvos morguose, kur vyksta katastrofos aukų identifikavimas. Kai kurių žmonių palaikai taip smarkiai sudarkyti, kad jų tapatybės neįmanoma nustatyti pagal išvaizdą. Pirmoji ponia Maria Kaczyńska buvo atpažinta tik iš vestuvinio žiedo su išgraviruotu įrašu.

Vakar pranešta, kad atpažinti pavyko 45 iš 96 žuvusių asmenų. Kelių žmonių palaikai dar nerasti katastrofos vietoje.

Palaikų genetinę ekspertizę pareigūnai žada baigti iki balandžio 21 d.