Po nesutarimų kupinos kovos, kuri prasidėjo po netikėto N. Sturgeon atsistatydinimo praėjusį mėnesį,  jis nugalėjo surinkęs 52 proc. Škotijos nacionalinės partijos (SNP) narių balsų.

Trečiadienį jis bus prisaikdintas Škotijos pirmuoju ministru ir taps pirmuoju etninės mažumos vyriausybės vadovu bei pirmuoju musulmonu, vadovausiančiu vienai svarbiausių Jungtinės Karalystės partijų.

Jis taip pat tapo jauniausiu Škotijos lyderiu, pradėsiančiu vadovauti praėjus keliems mėnesiams po to, kai jauniausiu modernių laikų JK ministru pirmininku būdamas 42 metų tapo Rishi Sunakas (Rišis Sunakas).

37-erių vyras pažadėjo ir toliau siekti pagrindinio SNP politinio tikslo – Škotijos nepriklausomybės, už kurią N. Sturgeon kovojo nuo tada, kai jos partija pralaimėjo 2014-aisiais surengtą referendumą šiuo klausimu.

„Škotijos žmonėms dabar labiau nei bet kada anksčiau reikia nepriklausomybės, ir mes būsime ta karta, kuri užtikrins nepriklausomybę“, – savo pergalės kalboje sakė H. Yousafas.

Jis pridūrė, kad jo neatidėliotinas prioritetas yra apsaugoti škotus nuo JK pragyvenimo išlaidų krizės ir reformuoti viešąsias paslaugas.

„Sieksiu vadovauti Škotijai ir visų mūsų piliečių interesams, kad ir kokios jūsų politinės pažiūros“, – tvirtino naujasis Škotijos vadovas ir pažymėjo, kad sieks konstruktyviai bendradarbiauti su konservatorių vyriausybe Londone.

Nepriklausomos Škotijos vizija

H. Yousafas, kuris N. Sturgeon kabinete ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas, nedidele balsų persvara aplenkė finansų ministrę Kate Forbes (Keit Forbs) ir SNP lyderiu tapo po to, kai buvo pridėti rinkėjų antrųjų pasirinkimų balsai.

Buvusi ministrė Ash Regan (Eš Rigan) gerokai atsiliko ir liko trečia.

Kampanijos metu H. Yousafas teigė, kad per daug laiko buvo skiriama JK vyriausybės Londone nesėkmėms pabrėžti ir nepakankamai – nepriklausomos Škotijos vizijai kurti.

JK musulmonų taryba jo išrinkimą pavadino svarbiu įvykiu. Tačiau sėkmė greičiausiai bus vertinama pagal jo gebėjimą išjudinti nepriklausomybės siekį.

Apklausos rodo, kad po praėjusių metų trumpalaikio pakilimo parama tokiam žingsniui mažėja. Šiuo metu už Škotijos pasitraukimą iš Jungtinės Karalystės pasisako maždaug 45 proc. škotų. Analogiški skaičiai buvo ir per 2014-ųjų balsavimą, kuomet 55 proc. škotų tokį žingsnį atmetė.

Naujojo lyderio laukia iššūkis įtikinti platesnį Škotijos elektoratą.

Remiantis tyrimų agentūros „Ipsos“ atliktos apklausos duomenimis, H. Yousafą palankiai vertino tik 22 proc. rinkėjų, o nuo K. Forbes jis atsiliko 27 procentais.

48 proc. partijos narių balsų surinkusi K. Forbes atsidūrė dėmesio centre dėl savo konservatyvių pažiūrų, nes yra Škotijos laisvosios bažnyčios, kuri nepritaria tos pačios lyties asmenų santuokoms ir abortams, narė.

Tačiau H. Yousafas, palaikantis glaudžius ryšius su N. Sturgeon, taip pat susidūrė su kritika dėl savo darbo ankstesnėse pareigose Škotijos vyriausybėje.

Ves į nepriklausomybę

52-ejų N. Sturgeon pirmosios ministrės pareigas ėjo nuo 2014-ųjų lapkričio, tačiau praėjusį mėnesį pareiškė, kad jaučiasi nebegalinti šiam darbui atiduoti visų jėgų.

Sveikindama bendražygį su pergale, ji teigė, kad jis bus puikus lyderis, ir „Twitter“ tinkle pridūrė: „Negalėčiau būti dar laimingesnė, jog jis mane pakeis“.

Praėjusiais metais JK Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Škotijos vyriausybė negali surengti naujo referendumo dėl suvereniteto be Londono pritarimo.

Nuo to laiko kelios atliktos apklausos parodė, kad gyventojų parama atsiskyrimui mažėja.

Tačiau N. Sturgeon teigė esanti visiškai įsitikinusi, kad jos įpėdinis ves Škotiją į nepriklausomybę.

Deleguotoji vyriausybė Edinburge buvo įsteigta 1999 metais, įgyvendinus JK vyriausybės Londone inicijuotas decentralizacijos reformas.

Nuo to laiko SNP tapo dominuojančia jėga Škotijos politikoje, ypač didindama įtaką Leiboristų partijos sąskaita.

Tačiau leiboristai tikisi, kad N. Sturgeon pasitraukimas gali atverti kelią galimam jų sugrįžimui į valdžią Škotijoje. Tai padidintų galimybę įveikti konservatorius per visuotinius JK rinkimus, kurie turėtų įvykti per ateinančius pusantrų metų.