Siekiant išvengti vakcinavimo kampanijos trikdymo, komisija siūlo palikti galimybę žmonėms skiepytis šiomis vakcinomis savanoriškai.

Įteikdamas ekspertų išvadas komisijos vadovas Larsas Vorlandas  nurodė, kad komisija „nerekomenduoja naudoti adenovirusinio vektoriaus vakcinų nacionalinei imunizavimo programai“.

„Žinoma, taip yra dėl sunkių šalutinio poveikio atvejų“, pasireiškusių nedidelei grupei šiomis vakcinomis paskiepytų žmonių, pridūrė L. Vorlandas.

Sveikatos apsaugos ministras Bentas Hoie (Bentas Hiojė) kol kas neišsakė vyriausybės pozicijos dėl šių vakcinų naudojimo.

Norvegijoje iki kovo vidurio suleidus 134 tūkst. dozių vakcinos „AstraZeneca“ buvo registruoti penki sunkūs trombozės atvejai, trys iš jų baigėsi pacientų mirtimi. Visi atvejai registruoti gana jauniems ir sveikiems žmonėms. Dar vienas šia vakcina paskiepytas žmogus mirė nuo smegenų hemoragijos.

Norvegija kovo 11 dieną sustabdė skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina, kol bus atidžiau ištirtas ryšys tarp šio preparato ir retų kraujo krešulių susidarymo atvejų.

Balandžio 15 dieną Norvegijos sveikatos pareigūnai rekomendavo atsisakyti Anglijos ir Švedijos farmacijos kompanijos vakcinos, bet vyriausybė nusprendė pirmiausia sudaryti ekspertų komisiją vakcinų „AstraZeneca“ ir „Johnson & Johnson“ pavojui įvertinti. Abi šios vakcinos yra paremtos tokia pačia adenovirusinio vektoriaus technologija.

Europos vaistų agentūra (EVA) ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja toliau vartoti šias vakcinas, nes jų nauda kovojant su COVID-19 gerokai nusveria keliamą pavojų.

Nors Norvegija dar nesulaukė JAV gamintojos „Johnson & Johnson's“ vakcinų, tačiau Jungtinėse Valstijose jau registruota retų kraujo krešulių susidarymo atvejų paskiepytiems šiuo preparatu.

Kaimyninė Danija yra vienintelė Europos valstybė, oficialiai atsisakiusi „AstraZeneca“ ir „Johnson & Johnson's“ vakcinų. Daugelis kitų valstybių šias vakcinas naudoja tik tam tikrų amžiaus grupių žmonėms skiepyti.