Norvegijos policijos saugumo tarnybos (PST) vadovė Beate Gangas (Beatė Gangos) įspėjo, kad kibernetinės atakos vis dažniau vykdomos prieš Vakarų valstybes, siekiant kurstyti baimę ir neramumus.

Naujienų agentūra AP nustatė daugiau nei 70 incidentų žemėlapyje, kuriame stebima visoje Europoje vykstanti trikdymų kampanija, dėl kurios kaltinama Rusija.

Vakarų pareigūnai nuo pat plataus masto karo Ukrainoje pradžios 2022-aisiais kaltino Rusiją ir jos įgaliotinius surengus dešimtis išpuolių ir kitų incidentų – nuo vandalizmo iki padegimų ir bandymų nužudyti. Žvalgybos pareigūnai sakė AP, kad ši kampanija tampa vis žiauresnė.

Balandį įvykusio incidento metu įsilaužėliai gavo prieigą prie skaitmeninės sistemos, kuri nuotoliniu būdu valdo vieną iš užtvankos sklendžių, ir ją atidarė, kad padidintų vandens srautą, pranešė transliuotojas NRK. Vožtuvas buvo atidarytas maždaug keturias valandas, tačiau pavojaus aplinkiniams tai nesukėlė, teigė NRK.

Policijos advokatas Terje Nedrebo Michelsenas (Terjė Nedrebas Mikelsenas) NRK teigė, kad balandį platformoje „Telegram“ buvo paskelbtas trijų minučių trukmės vaizdo įrašas, kuriame matomas užtvankos valdymo pultas ir prorusišką kibernetinių nusikaltėlių grupę identifikuojantis ženklas.

Panašūs vaizdo įrašai ir anksčiau buvo platinami socialiniuose tinkluose, tačiau Norvegijos policija pirmą kartą nuo 2022-ųjų viešai užsiminė, kad prorusiški įsilaužėliai galimai sėkmingai užpuolė kritinę vandens infrastruktūrą Europoje.

B. Gangas sakė NRK, kad valstybės veikėjai paprastai pasitelkia kitas grupes, kad įsilaužtų į objektus, sakydami: „Žiūrėkite, ką mes galime padaryti, jei norime“, o po to tuo didžiuojasi.

Ji kalbėjo trečiadienį kartu su Norvegijos žvalgybos agentūros vadovu per spaudos konferenciją pavadinimu „Hibridinės atakos prieš Norvegiją: ar mes kare?“

Anot NRK, B. Gangas perspėjo, jog tikėtina, kad tokia veikla Norvegijoje ir kitose Europos šalyse tik intensyvės.