Vokietijos generalinė prokuratūra Serhijų K. kaltina priklausius grupuotei, kuri 2022 m. rugsėjį padėjo sprogstamuosius įtaisus ant dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ netoli Danijos Bornholmo salos.

Serhijus K. – atsargos kapitonas, anksčiau tarnavo Ukrainos saugumo tarnyboje, taip pat elitiniame padalinyje, kuris gynė Kyjivą pirmaisiais 2022 m. Rusijos plataus masto invazijos mėnesiais.

Vokietijos tyrėjai sako atskleidę kuopelę, kurią sudarė penki vyrai ir moteris. Jie iš Rostoko uosto išsinuomojo burinę jachtą „Andromeda“, kuria esą atgabeno sprogmenis į vamzdynų vietą Baltijos jūroje.

Operacijos planą kodiniu pavadinimu „Diametras“ esą koordinavo tuometis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Valerijus Zalužnas. Po tuomečio JAV prezidento Joe Bideno administracijos prieštaravimų Ukrainos prezidentas įsakė nutraukti misiją, tačiau grupelės tai esą nesustabdė.

Pernai Vokietijos federalinis prokuroras Jensas Rommelis gavo orderį dėl vieno iš įtariamų narų laikino sulaikymo. Tačiau įtariamasis jau buvo palikęs savo namus Lenkijoje ir grįžęs į Ukrainą.

Kai kurių ekspertų nuomone, sabotažo aktai negali būti nedidelės ukrainiečių grupelės darbas, nes juos įvykdyti nedideliu laivu plaukusi komanda nebūtų turėjusi techninių galimybių.

Motyvas, esą sugadindama dujotiekius Ukraina galėjusi siekti sustabdyti Rusijai svarbų pajamų šaltinį ir paspausti Berlyną, invazijos pradžioje vangiai rodžiusį paramą Kyjivui, kelia abejonių. Skirtingai nei argumentai, kodėl šis sabotažas buvo naudingas Maskvai.

Dujotiekis „Nord Stream 1“ anksčiau buvo naudojamas tiekti Rusijos dujas į Vokietiją, o „Nord Stream 2“, Maskvai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą dar iki jį atidarant, apskritai nebuvo pradėtas eksploatuoti.

Dujotiekiai atsidūrė geopolitinės įtampos centre, nes Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, keršydama už Vakarų sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Ukrainietis buvo sulaikytas ketvirtadienio naktį Riminio provincijoje, kur lankėsi kartu su šeima.

Kaip rašo Unian.ua, Italijos tyrėjai sako susekę Serhijų K., kai pirkdamas lėktuvo bilietus skrydžiui iš Lenkijos į Italiją ir rezervuodamas viešbutį Italijoje pasinaudojo savo ukrainietišku pasu. Sulaikomas 49 metų vyras nesipriešino.

Tai, kad ukrainietis nesislapstė, naudojosi savo dokumentais, gali būti traktuojama dvejopai. Ar patyręs sabotažų meistras, žinodamas apie išduotą jo arešto orderį, būtų rizikavęs laisvai keliauti po Europą? Tikėtina, būtų naudojęs suklastotus dokumentus. Kita vertus, demonstratyvus Serhijaus K. atvirumas gali būti ir gynybinė taktika.

Dabar Bolonijos apeliacinis teismas priims sprendimą dėl įtariamojo ekstradicijos į Vokietiją.

Jei būtų pripažintas kaltu, Serhijui K. grėstų iki penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė, kuri gali būti sušvelninta, jei jis bendradarbiaus su prokuratūra.

„Politico“ suėmimą pavadino proveržiu sudėtingame tyrime, apėmusiame kelias šalis: Švedija ir Danija baigė tyrimus, neįvardijusios įtariamųjų, o Vokietija tęsė tyrimą, sutelkdama dėmesį į nedidelę narų ir pagalbinio personalo komandą.

Istorikas, politologas, buvęs Vokietijos socialdemokratų partijos narys Karlas Adamas paragino buvusį partijos bičiulį Franką-Walterį Steinmeierį suteikti malonę Serhijui K., jei šis būtų pripažintas kaltu.

„Mūsų federalinis prezidentas turėtų unikalią galimybę išpirkti dalį savo asmeninės kaltės dėl nesėkmingos politikos Rusijos atžvilgiu ir įspūdingai parodyti, kad supranta tamsiąsias Vokietijos naujausios istorijos puses. Jis galėtų Serhijui K. suteikti malonę pagal Pagrindinio įstatymo 60 straipsnio 2 dalį“, – parašė jis feisbuke, ukrainietį pavadindamas didvyriu.