Jau kitą savaitę startuosiančios Sočio olimpinės žaidynės taps ne tik įspūdinga sporto švente sportininkams bei milijonams aistruolių. Septynerius metus trukusio pasirengimo šiam įvykiui rezultatas – ir milžiniškų investicijų pareikalavę grandioziniai statybų objektai.

Viešbučiai – ir ant vandens

XXII žiemos olimpinių žaidynių proga Krasnodaro krašte buvo renovuota bei naujai paklota daugiau kaip 360 km kelių, nutiesta apie 200 km geležinkelio, rekonstruotos stotys, oro uostas, nutiestos naujos kalnų keltuvų linijos.

Sočio olimpiadai pastatyta 11 pagrindinių sportinių objektų: 6 jų iškilo Olimpiniame parke pakrantės komplekse, o 5 – kalnų klasteryje. Tarp naujų statinių – ir du mediacentrai, skirti žiniasklaidos atstovams, viešbučiai bei olimpiniai kaimeliai.

Be to, planuojama, kad vasario 3-iąją į Sočį atplauks penki kruiziniai laineriai, tapsiantys dreifuojančiais 3–5 žvaigždučių viešbučiais.

Uoste prisišvartuos "Norwegian Jade", "MS Princess Maria", "SPL Princess Anastasia", "Grand Holiday" bei "Louis Olympia", kuriuose gerokai iš anksto buvo užrezervuota 40 tūkst. kajučių olimpiados svečiams ir sportininkams.

Viename penkių lainerių gyvenantys turistai galės apsilankyti ir kituose laivuose. Šių viešbučių ant vandens išskirtinumas – juose bus draudžiama lankytis kazino ir bemuitėse parduotuvėse, siekiant palaikyti sveiko gyvenimo būdo judėjimą.

Svarbiausi – sporto objektai

Kaip skelbia Rusijos žiniasklaida, Olimpinio parko struktūrą sudaro šešios pagrindinės arenos: olimpinis stadionas "Fišt", Didieji ledo rūmai, ledo arena "Šaiba", kerlingo centras "Ledo kubas", čiuožimo centras "Adler arena" bei žiemos sporto rūmai "Aisberg".

Kalnuose įrengtas tramplinų kompleksas "Rusiški kalneliai", slidžių ir biatlono kompleksas "Laura", rogučių sporto centras "Sanki", taip pat kalnų slidinėjimo trasa ir ekstremalus parkas "Roza Chutor".

Nors oficiali olimpiados pradžia – vasario 6-oji, šalia Olimpinio parko jau atidarytas pagrindinis mediacentras. Statinio plotas siekia 158 tūkst. kv. m, jame vienu metu gali dirbti 6 tūkst. žiniasklaidos atstovų, pastatas aprūpintas pažangiomis energijos ir vandens taupymo technologijomis.

Pakrantės komplekso ašimi tapo stadionas "Fišt" – tai aukščiausias, virš Olimpinio parko apie 70 m iškilsiantis statinys. Kai kurios jo stogo stambiagabaritės metalinių arkų karkaso dalys sveria po 500 tonų. Jos buvo montuojamos ant žemės, o po to keliamos specialiais kranais.

Pritaikys ir futbolui

"Fišt" stadionas buvo pastatytas vėliau už kitus Olimpinio parko objektus. Nors jame nenumatytos olimpiečių batalijos, tačiau jis taps ne mažiau ryškesnių įvykių centru. Būtent "Fišt" stadione vyks vieni įspūdingiausių renginių – olimpiados atidarymo ir uždarymo ceremonijos.

Bendras šio pastato plotas siekia apie 128 tūkst. kv. m ir talpina maždaug 40 tūkst. žiūrovų. "Fišt" stadione planuojama surengti ir 2018-ųjų pasaulio futbolo čempionatą.
Laukiama, kad ledo ritulio rungtynės bus vienos gražiausių ir azartiškiausių olimpinės programos kovų. Dalis jų vyks plotu ir architektūra įspūdinguose Didžiuosiuose ledo rūmuose, kurie talpina apie 12 tūkst. žmonių.

Pastato forma, vienų vertinimu, primena pravirą perlo kriauklę, kitų – sustingusį rasos lašą. Didieji ledo rūmai itin įspūdingai atrodo naktį, sužibus 38 tūkst. šviesos diodų.

Išskirtinė ne tik Rusijoje

Mažoji ledo arena "Šaiba", kuri skirta ledo ritulio turnyrams, talpina apie 7 tūkst. žiūrovų. Po statinio kupolu sumontuotas didžiulis kubo formos ekranas. Rungtynių metu jame stambiu planu bus galima išvysti įdomiausius kovų momentus bei aktualiausią informaciją.

Pastato pavadinimas iliustruoja jo formos panašumą su vienu pagrindinių ledo ritulio atributų ("šaiba" – liet. ritulys).

Uždaras čiuožimo stadionas "Adler arena" talpina iki 12 tūkst. žiūrovų. Kol pastatas įgavo dabartinį siluetą, jo projektas nekart kito. Arenos išskirtinumas – "dvigubas" fasadas. Apatinę statinio dalį juosia uždaras kontūras, viršutinė sukomponuota iš metalo "fachverko" ažūro ir skaidrių konstrukcijų. Dinamiško apšvietimo dėka tamsoje arena sužimba visa spalvų gama.

Tarp įspūdingiausių olimpinių objektų – ir sporto centras "Sanki". Teigiama, jog tai yra pirmoji tarptautinio lygio rogučių ir bobslėjaus trasa Rusijoje, o visame pasaulyje tokių skaičiuojama ne daugiau kaip 20.

Ši trasa, kurios ilgis siekia 1 tūkst. 814 m, maksimaliai atkartoja natūralų vietovės reljefą. Sporto centras "Sanki" talpina 9 tūkst. žiūrovų.

Tikinama, jog pasibaigus žaidynėms visi statiniai bus pritaikyti tolesniam jų naudojimui.

Brangiausios istorijoje

Sočio olimpinės žaidynės tituluojamos brangiausia olimpiada istorijoje. Vis dėlto oficialūs šaltiniai pateikia skirtingus skaičius.

Šiuo metu Rusijos žiniasklaida, cituodama valdžios atstovus, mini 6,5 mlrd. JAV dolerių (arba 214 mlrd. rublių). Tačiau užsienio informacijos šaltiniai pateikia keliskart didesnę sumą – apie 50 mlrd. JAV dolerių.

Tokį atotrūkį tarp pateikiamų skaičių bandoma aiškinti tuo, jog pirmuoju atveju kalbama tik apie investicijas į naujus sportinius objektus ir infrastruktūrą, kuri būtina olimpinėms žaidynėms organizuoti. Esą antroji suma aprėpia visas iš esmės su olimpinės žaidynėms susijusias sąnaudas.

Įvardijama ne viena priežastis, kodėl ši žiemos olimpiada pareikalavo tokių milžiniškų lėšų. Baiminantis, jog žaidynių metu Sočyje bus nepakankamai šalta bei pritrūks sniego, rengėjams teko imtis papildomų priemonių. Pavyzdžiui, nuo miesto iki kalnų kurorto Krasnaja Poliana buvo nutiestas 51 km kelio bei čia įrengtas kalnų kompleksas, kuriame vyks atitinkamų klimatinių sąlygų reikalaujančios sporto rungtys.

Taip pat teigiama, jog tokiam išpūstam žaidinių biudžetui įtakos turėjo ir investicijos saugumui užtikrinti bei korupcija.