Ukrainos prezidentas per Nepriklausomybės dienos minėjimą pareiškė, kad šalis tebekariauja už nepriklausomybę, ir apkaltino Rusiją, kad ši parengė įvairių priemonių Kijevo pastangoms žlugdyti. Vakare Petro Porošenka Berlyne dalyvauja derybose dėl karo Donbase, į kurias nepakviestas Rusijos prezidentas. Vakarai spaudžia Kijevą suteikti ypatingą statusą separatistų regionams, bet P. Porošenkai sunkiai sekasi įtikinti rėmėjus keisti konstituciją.

Ukrainos prezidentas sako, kad minint 24-ąsias nepriklausomybės metines, karas dėl nepriklausomybės tęsiasi. Tylos minute pagerbti daugiau kaip du tūkstančiai šimtas žuvusių karių.

Pasak šalies vadovo, 25-ieji nepriklausomybės metai laukia ne mažiau neramūs. Blogiausia galbūt jau praėjo, bet tiesioginio karinio įsiveržimo pavojus lieka. Todėl teksią eiti plonu ledu, kur bet kuri klaida gali būti mirtina. Ir net jei Rusija nepalaužtų Ukrainos karine jėga, ji esą parengusi ir kitų būdų.

„Priešas žino, kad mes pasirengę duoti atkirtį, ir eskalacijos kaina Rusijai pasirodys per didelė. Todėl ji turi alternatyvią strategiją – išsiūbuoti padėti mūsų šalies viduje, o šalį sukiršinti su pagrindiniais partneriais, paliekant akis į akį su agresoriumi“, – pasakojo Ukrainos prezidentas.

Gynybos ministras šiemet rikiuotę apvažiuoja nebe sovietiniu limuzinu, o amerikietiškuoju Hummeriu. Šiemet ir sunkiosios technikos parade nėra. Pernai, kai centrine Kijevo gatve dundėjo paradas, Rusija pradėjo plataus masto įsiveržimą, kuris apgręžė karo eigą, nustūmė belaiminčias Ukrainos pajėgas, o šimtai karių žuvo Ilovaisko apsuptyje.

Dabar, sako P. Porošenka, Rusija sutelkusi prie sienos penkiasdešimt tūkstančių karių, o separatistų pajėgoms vadovauja 9 tūkstančiai jos karininkų. Vien per pastarąją savaitę didelės vilkstinės esą kirto sieną Donecko, Luhansko ir Debalcevės kryptimi.

„Širdis ilgisi šventės, bet čia šventė atrodo kitaip. Nes kai esi kare, kiekviena diena yra stebuklas, kad išgyvenai“, – sakė Ukrainos kariuomenės būrio vadas Romanas Pikulykas.

Kariaujantieji fronto linijoje negali pateisinti nuolaidų separatistams. Todėl net P. Porošenkos koalicija skilusi, ar kitą savaitę priimti Konstitucijos pataisas, kurios separatistų užgrobtiems Donbaso rajonams numatytų ypatingą statusą, kaip sutarta pasirašant Minsko paliaubas.

Todėl šį vakarą Ukrainos vadovas laukia spaudimo žengti tolesnius žingsnius, kai Berlyne susitinka su Vokietijos kanclere ir Prancūzijos prezidentu žlungančioms paliauboms aptarti.

Į pirmąsias tokias derybas, P. Porošenkos prašymu, nepakviestas Rusijos prezidentas. Ukrainos vadovas džiaugiasi, kad Maskva nesugebėjo sugriauti tarptautinės koalicijos vienybės, ir sankcijos daro didelę žalą jos ekonomikai, tačiau Berlynas ir Paryžius atšaldė Kijevo džiaugsmą, esą jie atsisako neutralumo ir stoja į Ukrainos pusę.

Prancūzijos šaltiniai netgi sako, kad artimiausiomis savaitėmis įmanomos keturšalės derybos su Rusija. Maskva spaudžia Vakarus, kad šie iš Ukrainos reikalautų daugiau, bet kartu skundžiasi, kad Vakarų antirusiškumas jau nebesusijęs su Ukraina.

„Kai man kolegos, tarp jų ir iš Jungtinių Valstijų, sako, kad vos tik Ukrainos krizė bus išspręsta – na, suprantama, tokiomis sąlygomis, kurias jie laiko teisingomis, ir kurios neturi daug bendro su Minsko susitarimais,– tuomet sankcijos akimirksniu išnyks. Žiūriu į juos su užuojauta: arba jie meluoja man į akis, arba nieko nesupranta“, – yra sakęs Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Tiesa, kai kurie stebėtojai sako, kad dabartinė padėtis tenkina Kijevą: kol separatistams nepripažįstama daugiau politinių teisių, Maskva negali naudoti Donbaso savo tikslui paralyžiuoti Kijevo sprendimus ir vakarietišką politiką. Bet kaip tik todėl naujas kovų paaštrėjimas ir gali jai tapti būdu priversti Ukrainos valdžią vėl sėsti prie derybų stalo.