Korbis Bėjaus fenomenas

Atoki įlanka su plačiu smėlio paplūdimiu ir vaizdu į jūrą. Mažas žvejų kaimelis, kuriame pavakarieniauti galima pas ispaną, vegetariškame restorane arba klasikinėje britų virtuvės užeigoje.

Šis kurortinis Kornvalyje, į šiaurę nuo Sentaivo, garsiojo pėsčiųjų tako "South West Coast Path" kelyje esantis Karbis Bėjaus miestelis su savo galerijomis ir Teito muziejaus filialu, jau seniai buvo madinga traukos vieta. Dėl birželį čia vykusio G7 aukščiausio lygio susitikimo Karbis Bėjus ir 3500 jo gyventojų sulaukė papildomo dėmesio. Ir ne vien poilsiautojų, norinčių pasimėgauti angliškomis atostogomis su gaiviu jūros oru ir ilgais pasivaikščiojimais, dėmesio.

Kai G7 susitikimo išvakarėse užplūdę žurnalistai prirašė ir pritransliavo reportažų iš Karbis Bėjaus, kilo didžiulis susidomėjimas šiame idiliškame kampelyje esančiu būstu. Didžiausioje Jungtinės Karalystės nekilnojamojo turto svetainėje "Rightmove" čia parduodamų namų paieška išaugo daugiau nei 100 proc.

Tiesa, dauguma potencialių pirkėjų liko nusivylę: naujų šeimininkų ieškančių namų su vaizdu į jūrą Karbis Bėjuje visai nedaug, o ir tų pačių kainos įkandamos ne kiekvienam.

Žinoma, už tokį populiarumą G7 lyderiams vietos gyventojai turi būti dėkingi tik iš dalies. "Rightmove" paieškos sistemoje pagal populiarumą dar vasarį Kornvalis pirmą kartą aplenkė Londono regioną ir kol kas savo pozicijų neapleido. Priežastis akivaizdi – vis daugiau pirkėjų ilgisi gyvenimo šalia jūros.

Didmiesčiai nebeįdomūs

Nekilnojamojo turto kainos rodo aiškią tendenciją: Jungtinėje Karalystėje metropolijos praranda populiarumą – pirkėjai dėmesį telkia į kaimo regionus.

Vidutinė būsto kaina Brokstaune, esančiame į vakarus nuo Notingamo, gegužę, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 29,7 proc. Valanda kelio nuo Londono, prie pat jūros esančiame Arune (Vakarų Sasekse), kaina šoktelėjo 29,1 proc. Nekilnojamojo turto agentūros "Hamptons" duomenimis, 27,1 proc. kaina pakilo ir Šiaurės Jorkšyre esančiame Harogite.

Per šį laikotarpį Anglijos ir Velso kaimiškosiose vietovėse kainos šoktelėjo 14,2 proc. Miesto vietovėse – vos 7 proc. Analogiška tendencija ir Hamptono nekilnojamojo turto agentūrose. Palyginti su 2019-aisiais, t.y. priešpandeminiu laikotarpiu, pirkėjų susidomėjimas būstu kaime išaugo 50 proc., o miesto gyvenvietėse – tik 9 proc.

Prioritetai: nekilnojamojo turto kainos kyla toli gražu ne visose Maljorkos gyvenvietėse – toli nuo pakrantės esančioje Inkoje būstas nėra toks patrauklus. / Reuters nuotr.

Atstumai nebėra problema

Analogiškos permainos – dėl pandemijos, priverstinio darbo iš namų, įvairių suvaržymų lankantis viešosiose erdvėse – tolyn iš miesto centro kraustomasi ne vien Jungtinėje Karalystėje. Kaip rašo "Die Welt", kas aštuntas mieste, turinčiame daugiau nei 0,5 mln. gyventojų, gyvenantis vokietis planuoja per metus persikelti į kaimą.

Tiesa, Vokietijoje dažniausiai tai reiškia namą apylinkėse, iki 50 km spinduliu nuo didmiesčio. Karalystėje – kitoks požiūris. Žymiai išaugo būsto, esančio toli nuo didmiesčių, pvz., Olerdeile Kambrijoje, Karmartenšyre Velse ar Vakarų Devone paklausa. Sykiu šoktelėjo ir kainos – daugiau kaip 20 proc. per metus.

Planuodami išsikraustyti į kaimus, pirkėjai mano, kad ateityje jie daug dažniau dirbs iš namų. "Manome, kad biure Londone dirbsime ne daugiau kaip dvi dienas per savaitę", – užsienio žiniasklaidai sakė į Tovertono mieste esantį namą su dideliu sodu persikraustyti ketinanti finansų sektoriuje dirbanti Claire Atherton. Kelionė traukiniu į artimiausią didmiestį, Padingtoną, truks dvi valandas, iki darbo vietos – dar pusvalandis. Ji, kaip ir kiti Londono sityje dirbantys britai, jau pranešė norintys lankstesnių darbo sąlygų.

Ar bereikia stebėtis, kad Londone, daugelį metų buvusiame gardžiausiu Didžiosios Britanijos nekilnojamojo turto rinkos kąsneliu, būstas per metus pabrango labai nedaug – vos 5,2 proc. Jau pusmetį kainos čia auga rekordiškai mažai.

Nekilnojamojo turto kainos rodo aiškią tendenciją: Jungtinėje Karalystėje metropolijos praranda populiarumą – pirkėjai dėmesį telkia į kaimo regionus.

Žinoma, nekilnojamojo turto ekspertai įspėja, kad iš Londono sičio situacijos negalima spręsti apie visą nekilnojamojo turto rinką. Kainos Dulvičo, Ričmondo ir Vimbldono rajonuose, kuriuose yra daug didesnių namų su sodais, per pastaruosius dvylika mėnesių taip pat žymiai išaugo. Skirtingai nei, pvz., tokiuose rajonuose kaip Vestminsteris ar Vaitčepelis, kur dominuoja mažesni butai.

Akstinas – lengvata

Tokios tendencijos priežastys – ne vien ūmai pasikeitę londoniečių prioritetai, bet ir klientai iš užsienio. Tad nekilnojamojo turto ekspertai įsitikinę, kad vos bus atšaukti kelionių suvaržymai, pastariesiems patrauklių butų kainos vėl pakils.

Makleriai džiaugiasi, kad dar prieš kelis mėnesius skelbti nuogąstavimai, esą nekilnojamojo turto rinka netrukus išsikvėps, taip pat nesipildo. Per pastaruosius dvylika mėnesių rinka išgyveno išskirtinį bumą.

Iš dalies tai susiję ir su pernai liepą įsigaliojusiomis ir dabar besibaigiančiomis lengvatomis. Palaikydama nekilnojamojo turto sektorių, kuris tradiciškai yra svarbi Didžiosios Britanijos ūkio dalis, vyriausybė iki 500 000 svarų (581 000 eurų) padidino sumą, nuo kurios nereikia mokėti vadinamojo žyminio mokesčio. Tai leido sutaupyti iki 12 500 svarų. Nuo liepos pradžios sutaupoma suma sumažėjo iki 2 500 svarų, o rugsėjį lengvata nustos galioti.

Lengvata tapo katalizatoriumi, tačiau nebuvo lemiamas veiksnys, sako ekspertai.

Agentūros "Rightmove" liepos pirmosios pusės duomenys rodo aiškų paklausos augimą. Nekilnojamojo turto agentūros "Knight Frank" duomenimis, per pirmąsias septynias liepos dienas potencialių pirkėjų užsiregistravo 31 proc. daugiau nei vidutiniškai per pastaruosius penkerius metus. Kainos taip pat toliau auga. Bent kol kas: makleriai neturi iliuzijų, kad taip tęsis amžinai.

Globali tendencija

Nekilnojamojo turto rinkoje pirkėjų požiūris pasikeitė visame pasaulyje, ne vien Jungtinėje Karalystėje. To priežastis – pigios paskolos, pandemijos metu pasikeitę prioritetai, išaugęs didmiesčių gyventojų skaičius, baimė, kad ateityje būstas brangs.

Nekilnojamojo turto kompanijos "Knight Frank" skaičiavimais, būsto kainos visame pasaulyje kyla sparčiausiai nuo 2006 m. Tai negali nepriminti nekilnojamojo turto burbulo, kuris 2008-aisiais sprogo JAV ir sukrėtė pasaulinę finansų sistemą. Šiandien JAV vidutinė būsto kaina siekia 350 tūkst. dolerių – tai yra beveik dvigubai daugiau nei prieš dešimt metų. Londone vidutinė būsto kaina yra 510 tūkst. svarų – 7,3 proc. daugiau nei prieš metus.

Austrijos statistikos duomenimis, vidutinė buto daugiabučiame kaina šioje šalyje pernai buvo 3 508 eurai už gyvenamojo ploto 1 kv. m, individualių namų atveju – 1 739 eurai. 2015–2020 m. Austrijoje nekilnojamojo turto kainos pakilo vidutiniškai 36 proc. Palyginti su 2019 m., 2020 m. butų kainos pakilo vidutiniškai 6,9 proc., o namų – 6,4 proc. Vokietijoje šių metų antrąjį ketvirtį būsto kainos išaugo rekordiškai daug – 16,4 proc. butų ir 16,3 proc. individualių namų.

Tiesa, yra vienas rinkos segmentas, kuriame situacija kiek kitokia – tai būstai, skirti studentams, turistams ar asmenims, atvykstantiems į tradicinius tarptautinius renginius – pvz., garsieji vasaros muzikos festivaliai. Dėl pandemijos juos atšaukus, dramatiškai sumažėjus studentų srautui, šių objektų savininkai liko be klientų. Paprastai toks būstas yra netoli svarbių transporto mazgų, stočių, nėra didelis, neturi balkono ar terasos, todėl nepatrauklus potencialiems vietos nuomininkams.

Kainos kyla, tačiau tai neatbaido potencialių pirkėjų ir kelia valdžios nuogąstavimų. Štai Austrijos Finansų rinkos priežiūros tarnyba ir Nacionalinis bankas įspėjo komercinius bankus atsargiau teikti paskolas, mat dabar daugiau nei pusė naujų paskolų suteikiama turint mažiau nei 20 proc. nuosavų lėšų. Kinijos didmiesčiuose valdžia jau taiko apribojimus, todėl birželį kredito patvirtinimo reikėjo laukti trečdaliu ilgiau nei prieš metus – 50 dienų.

Lyderiai nesikeičia

Ištyrus 23 Europos šalių rinką, paskelbtas "Deloitte Property Index", kuriame Austrija yra aiškus lyderis: vidutinė būsto kaina čia buvo 4 457 eurai už 1 kv. m. Austrija pirmauja ir kalbant apie kainų bei vidutinio metinio atlyginimo santykį, 70 kv. m dydžio naujam butui reikia skirti 10,6 metinio atlyginimo (skaičiuojant bruto). Brangiau tik Serbijoje (penkiolikos metų atlyginimo), ir Čekijoje – 12,2 meto atlyginimo. Lengviausiai šia prasme įsigyti butą Airijoje: reikia mokėti tik 3,1 metinio atlyginimo.

Šiame indekse brangiausiu miestu vėl paskelbtas Paryžius: vidutinė 1 kv. m kaina – 12 917 eurų. Antras sąraše Tel Avivas su 10 322 eurais ir Miunchenas – 8 700 eurų.

Vilas Balearuose perka nė neapžiūrėję

Pandemija pakeitė ir kitokios rūšies nekilnojamojo turto rinką: pirkėjai varžosi dėl atostogoms skirto būsto.

Balearų salose dirbanti nekilnojamojo turto kompanija "Porta Mallorquina Real Estate" pernai pardavė butų ir namų už daugiau kaip 65 mln. eurų – apyvarta pakilo 11 proc. "Po stabtelėjimo per pirmąjį karantiną pirkėjai labai greitai atsibudo", – sako kompanijos vadovas Timo Weibelis. Nors paklausa sumažėjo maždaug trečdaliu, tie, kas buvo pasiryžę pirkti, mokėjo ne tik nesiderėdami – pirkdavo nė neapžiūrėję vietoje, pasitenkinę tik agentų padarytais vaizdo įrašais. Atitinkamai išaugo ir internetų pateikiamų užklausų – palyginti su laikotarpiu prieš pandemiją, jų 30 proc. daugiau.

Kolegoms antrinantys agentūros "Engel & Völkers" atstovai pastebi: ypač padidėjo paklausa aukščiausios klasės segmente – vasarnamiai su didesniais sodais ir sodybos, vadinamosios finkos. Pirkėjų prioritetas – galimybė būti gryname ore ir karantino atveju nesijausti įkalintiems. Tokių kriterijų neatitinka mažesnio ploto atostogų apartamentai, tad jų paklausa gerokai mažesnė.

Tiesa, vertinant vidutinę būsto kainą Balearuose, ji liko analogiška ankstesniems rodikliams: 5 080 eurų už 1 kv. m. Tačiau, kaip rodo "Center for Real Estate Studies" tyrimas, taip yra dėl pusiausvyros: vienur kainos išaugo, kitur – sumažėjo. Pvz., teritorijoje aplink sostinę Palmą ir į šiaurės vakarus nuo jos, tarp Poljensos ir Soljerio, vidutinės nekilnojamojo turto kainos 2020 m. buvo iki 10 proc. didesnės už ankstesnių metų lygį. Ten rinkoje atsirado būstų su prabangiu dizainu ir kitomis aukštesnei klasei būdingomis savybėmis, todėl pakilo kainos ir visoje rinkoje. Ten, kur tokių būstų nebuvo, kainos krito – pvz., Maljorkos pietvakariuose, Andraičo ir Santa Ponsos apylinkėse kainos nukrito 2 proc.

Pietryčiuose nuo Kala Doro iki Kala Figeros kainos sumažėjo 3 pro. Didžiausias nuosmukis užfiksuotas Maljorkos šiaurės rytuose: nuo istorinio žvejų kaimelio Kala Rachada iki pajūrio kurorto Kala Miljo būsto kainos nukrito vidutiniškai 9 proc., palyginti su 2019 m. Ten taip pat vyrauja pernelyg paprasti objektai, kurių nepageidauja finkų ieškantys pirkėjai.

"Central for Real estate Studies" ilgalaikės analizės duomenimis, atostogoms skirto būsto kainos Maljorkoje per pastaruosius penkerius metus pakilo 127 proc. Tačiau salos centrinėje dalyje, toli nuo paplūdimių, kainos ūgtelėjo labai nežymiai.

Tuos, kas vis dėlto susidomi vasarnamiais, ekspertai įspėja neskubėti: kai kurie jų gali būti pastatyti nelegaliai, pvz., didesni, nei suprojektuota, pernelyg arti paplūdimio ar išvis be statybos leidimo. Tokiu atveju jau naujasis savininkas gali sulaukti salos valdžios nurodymo nugriauti pastatus.