Kinijos ambasadorius JAV: šiuo metu Kinija nesiunčia ginklų Rusijai
Kinijos ambasadorius JAV Qin Gangas (Čin Gangas) sekmadienį pareiškė, kad jo šalis nesiunčia ginklų Rusijai karui Ukrainoje, tačiau visiškai neatmetė galimybės, kad Pekinas gali tai daryti ateityje.
Penktadienį JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) savo kolegai iš Kinijos Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) išdėstė, kokios būtų bet kokios Pekino paramos Rusijai jos kare prieš kaimyninę Ukrainą „pasekmės“.
Šie komentarai nuskambėjo per beveik dvi valandas trukusį dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų vadovų pokalbį telefonu, kurio metu buvo kalbama apie Ukrainą, Taivaną ir dvišalius santykius.
Sekmadienį CBS paklaustas, ar Kinija gali padėti Rusijai finansiškai ar ginklais, ambasadorius Qin Gangas kalbėjo apie dabartį, sakydamas: „Esama dezinformacijos apie tai, kad Kinija teikia karinę pagalbą Rusijai. Mes tai atmetame“.
Kinija gali bet kuriai šaliai siųsti maisto, vaistų, miegmaišių ir mišinukų kūdikiams, o ne ginklų ir amunicijos.
Pasak jo, „Kinija gali bet kuriai šaliai siųsti maisto, vaistų, miegmaišių ir mišinukų kūdikiams, o ne ginklų ir amunicijos.“
Pekinas, kartu su Maskva užimantis priešišką poziciją JAV atžvilgiu, iki šiol vengė kritikuoti savo sąjungininkę dėl pastarosios invazijos į Ukrainą, nepaisant JAV, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių pareigūnų raginimų.
CBS pokalbių laidoje „Face the Nation“ kalbintas Qin Gangas teigė, kad Pekinas ir toliau „skatina taikos derybas ir ragina nedelsiant nutraukti ugnį“.
Visgi viešas pasmerkimas, kurį padaryti ragina daugelis Vakarų šalių, „nepadėtų“, teigė ambasadorius.
„Mums reikia vadovautis protu. Mums reikia drąsos. Ir mums reikia geros diplomatijos,“ – kalbėjo jis.
Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Vakarai turi atsižvelgti į Rusijos nerimą, susijusį su saugumu.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) sekmadienį prisijungė prie raginimų Kinijai pasmerkti Rusijos invaziją.
„Bėgant laikui ir vis daugėjant rusų žiaurumų, manau, žmonėms tampa vis sunkiau ir politiškai gėdingiau aktyviai ar pasyviai toleruoti [Vladimiro] Putino invaziją“, – pareiškė jis interviu savaitraščiui „The Sunday Times“.
Šalims, kurios dar nepasisakė prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, yra iškilusios „didelės dilemos“, pažymėjo jis ir pridūrė: „Manau, kad jūs Pekine pradedate šį tą permąstyti.“
Ukraina šeštadienį paragino Kiniją prisijungti prie Vakarų šalių ir pasmerkti „Rusijos barbarizmą“, JAV perspėjus Pekiną dėl pasekmių, jei jis apsispręstų paremti Maskvos puolimą.
„Kinija gali būti svarbiu pasaulinės saugumo sistemos elementu, jei priims teisingą sprendimą palaikyti civilizuotų šalių koaliciją ir pasmerkti Rusijos barbarizmą,“ – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos prezidento padėjėjas Mychailo Podoliakas.
Į Slovakiją atvyksta pirmieji NATO daliniai su „Patriot“ oro gynybos sistemomis
Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadas sako, kad į šalį atvyksta pirmieji tarptautiniai NATO daliniai su „Patriot“ oro gynybos sistemomis.
Jo teigimu, toks judėjimas truks kelias ateinančias dienas.
Vokietija ir Nyderlandai sutiko atsiųsti karių ir „Patriot“ sistemų į Slovakiją. Šie kariai yra dalis 2100 karių iš kelių NATO šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, kurie Slovakijoje suformuos kovinę grupę, Aljansui stiprinant savo rytinio flango gynybą, reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje.
J. Nadas sako, kad „Patriot“ sistemos pirmiausia bus dislokuotos Sliačo karinėje bazėje Slovakijos centrinėje dalyje, o vėliau jos bus perkeltos į skirtingas šalies vietas, kad būtų apsaugota didžiausia įmanoma Slovakijos teritorija.
Slovakijos ministras padėkojo Vokietijai ir Nyderlandams už jų „atsakingą sprendimą“ iš esmės sustiprinti Slovakijos gynybą.
J. Nadas taip pat pabrėžė, kad „Patriot“ sistemos nepakeis jo šalyje esančių rusų gamybos oro gynybos sistemos S-300, ir pridūrė, kad jų dislokavimas yra „dar vienas Slovakijos oro erdvės gynybos komponentas“.
Ministras anksčiau yra sakęs, kad šalis yra linkusi perduoti S-300 tolimojo nuotolio oro gynybos sistemą Ukrainai, tačiau su sąlyga, kad gaus tinkama jos pakaitalą.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis anksčiau minėjo S-300 sistemas, kai praėjusį trečiadienį kreipėsi į JAV įstatymų leidėjus ir prašė oro gynybos sistemų, kurios leistų Ukraina apsaugoti savo oro erdvę nuo Rusijos karo lėktuvų ir raketų.
Šiuo metu S-300 sistemų turi NATO narės Bulgarija, Slovakija ir Graikija.
Slovakijos ministras sekmadienį sakė, kad jo šalis sieks pakeisti S-300 sistemas naujomis sistemomis, kurios būtų suderinamos su sąjungininkų naudojamomis sistemomis.
Bulgarija skelbia planus nuo 2023-ųjų atsisakyti Rusijos gamtinių dujų
Bulgarijos vyriausybė pareiškė, jog dėl Rusijos karinės agresijos prieš kaimyninę Ukrainą neketina pratęsti ilgalaikės gamtinių dujų tiekimo sutarties su „Gazprom“, kuri baigs galioti šių metų pabaigoje.
Apie tai per Bulgarijos nacionalinį radiją pranešė šalies vicepremjeras Asenas Vasilevas, skelbia agentūra „Bloomberg“.
„Tokioje situacijoje negali būti jokių derybų su „Gazprom“, – pabrėžė jis.
A. Vasilevo žodžiais, Bulgarija jau surengė derybas su Turkija bei Graikija dėl alternatyvaus apsirūpinimo dujomis – tiek vamzdynais iš Azerbaidžano, su kuria yra pasirašiusi tiekimo sutartį, tiek ir per veikiančius suskystintų gamtinių dujų terminalus.
Anot Bulgarijos vicepremjero, per artimiausią savaitę ar dvi Europos lygmeniu bus svarstomas bendras Europos Sąjungos apsirūpinimo dujomis mechanizmas, kuris turėtų pradėti veikti vasaros pabaigoje ir leistų pasiekti palankesnių kainų.
Prancūzija skelbiasi įšaldžiusi rusų oligarchų turto už 850 mln. eurų
Prancūzija įšaldė rusų oligarchų jos teritorijoje esančio turto už maždaug 850 mln. eurų, sekmadienį pranešė šalies finansų ministras Bruno Le Maire'as (Brunas le Meras).
„Mes imobilizavome... 150 mln. eurų asmenų sąskaitose, kredito linijas Prancūzijoje ir prancūziškose įstaigose“, – kalbėdamas per šalies televiziją sakė ministras.
Be to, „mes imobilizavome 539 mln. eurų vertės nekilnojamojo turto Prancūzijos teritorijoje, kas sudarytų maždaug 390 nuosavybių ar butų, o taip pat mes apribojome teises naudotis dviem jachtomis, kurių vertė siekia 150 mln. eurų“, – sakė B. Le Maire'as.
„Iš viso tai sudarytų (beveik) 850 mln. eurų vertės aktyvų, priklausančių Rusijos oligarchams, kurie buvo imobilizuoti Prancūzijos teritorijoje“, – nurodė ministras.
Tokios priemonės, kurių ėmėsi Prancūzija, reiškia, kad turto savininkai negali jo parduoti ar kita forma gauti iš jo finansinės naudos.
Tačiau verta paminėti, kad šie aktyvai „nėra konfiskuoti ta prasme, kad valstybė tampa jų savininke ir galėtų juos parduoti. Tokiam konfiskavimui būtinas baudžiamasis nusikaltimas“, pažymėjo Prancūzijos finansų ministras.
„Sankcijos smarkiai veikia Rusiją, valstybę, Vladimirą Putiną“, – pabrėžė B. Le Maire'as.
Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą prieš Ukrainą, Vakarų šalys įvedė plataus masto sankcijų Rusijai. Pastarosios centrinis bankas praėjusį penktadienį pareiškė, kad dėl sankcijų masto bus ūbe gali sunku“ parengti makroekonominių prognozių.
Protestuotojams Lenkijoje blokuojant kelią, įvažiuoti į Baltarusiją laukia 950 sunkvežimių
Lenkijoje link Baltarusijos sienos vykstantiems sunkvežimiams tenka stovėti 40 km eilėje, kad galėtų kirsti Koroščino pasienio punktą, nes grupė protestuotojų blokuoja kelią ir reikalauja uždrausti prekybą su Rusija ir jos sąjungininke Baltarusija, praneša Lenkijos pareigūnai.
Proteste dalyvaujantys ukrainiečiai ir lenkai šį kelią link pasienio punkto su pertraukomis blokuoja jau maždaug dvi savaites, taip siekdami spausti Maskvą nutraukti karą Ukrainoje.
Naujausias protesto „NE prekybai su Rusija!“ ratas rytinėje Lenkijos dalyje prasidėjo ankstų šeštadienio rytą.
Ankstų sekmadienio rytą įvažiuoti į Baltarusiją laukė apie 950 sunkvežimių, sakė vietos muitinės atstovas Michalas Derusas. Jo teigimu, laukti tenka 32 valandas.
Link pasienio punkto vedantis kelias uždarytas, o policija siekia atskirti protestuotojus nuo sunkvežimių vairuotojų, nurodo kelių infrastruktūros tarnybos.
Spaudimas Koroščino pasienio punktui Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje padidėjo po to, kai pernai lapkritį buvo uždarytas Kuznisos pasienio punktas – Lenkijos didžiausias sienos kirtimo punktas pasienyje su Baltarusija, nes pasieniečiams teko susiremti su nelegaliais migrantais iš Artimųjų Rytų, mėginusiais patekti į Europos Sąjungai priklausančią Lenkiją.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawiecki (Mateušas Moraveckis) anksčiau yra paraginęs Europos Sąjungą stabdyti visą žemyninę ir jūrinę prekybą su Rusija.
„Bosch“ įšaldo ryšius su Rusija po pranešimų apie gaminius rusiškoje karinėje technikoje
Didžiausia pasaulyje komponentų transporto priemonėms tiekėja – Vokietijos „Bosch“ – pranešė stabdanti sunkvežimių dalių tiekimą užsakovams Rusijoje po Ukrainos pareiškimų, kad „Bosch“ gaminių rasta Rusijos okupantų karinėse transporto priemonėse.
Leidinys „Der Spiegel“ anksčiau skelbė, kad Vokietijos valdžios institucijos tiria galimus „Bosch“ eksporto ribojimų pažeidimus, atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos įmonėms draudžiama tiekti Rusijai dvejopos paskirties produkciją.
Šie eksporto ribojimai susiję su sankcijomis, kurios Rusijai buvo įvestos po jos Krymo aneksijos 2014-aisiais.
„Dėl požymių, kad „Bosch“ gaminiai galėjo būti naudojami ne civilinėms reikmėms, sustabdėme sunkvežimių komponentų tiekimą užsakovams Rusijoje“, – sakoma „Bosch“ pareiškime spaudai.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį Vokietijos transliuotojo ARD pokalbių laidoje sakė, kad Ukrainos kariai neseniai perėmė Rusijos pėstininkų transporto priemonių, kuriose buvo „Bosch“ pagamintų komponentų.
„Bosch“ aiškinosi, kad „labai rimtai“ vertina D. Kulebos pareikštą kaltinimą ir pradėjo „išsamų šio reikalo tyrimą“.
Tačiau Štutgarte įsikūrusi įmonė pabrėžė, kad ji tiesiogiai netiekė jokių komponentų Rusijos karinių transporto priemonių gamintojams.
Pasak „Spiegel“, Vokietijos ekonomikos ministerija paprašė vietos prokurorų ištirti tai, tačiau nuo platesnių komentarų atsiribojo.
„Bosch“ taip pat pranešė stabdanti kelių savo gamyklų Rusijoje veiklą, kuriose gaminamos dalys automobiliams bei plataus vartojimo prekės.
Vokietijos ekspertai: tarptautinės sankcijos stipriai smogs Rusijos ekonomikai
Vokietijos ekonomikos ekspertų manymu, tarptautinės sankcijos dėl Kremliaus sukelto karo Ukrainoje stipriai smogs Rusijos ekonomikai, o veiksmingiausios jos bus tiesiogiai nukreiptos prieš Rusijos centrinį banką. Kita vertus, ekonomistai nemano, kad sankcijos rimtai atsilieps Europos šalių ekonomikoms, praneša Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.
Manheime įsikūrusio Europos ekonominių tyrimų centro (ZEW) surengtoje Vokietijos ekonomistų apklausoje 79 proc. respondentų teigė, jog sankcijos Rusijai lems infliacijos šioje šalyje šuolį, o 74 proc. apklaustųjų pranašavo „nuosaikų“ jos bendrojo vidaus produkto kritimą.
Sekmadienį, kovo 20-ąją, paskelbti apklausų rezultatai rodo, jog 62 proc. respondentų mano, kad politinis spaudimas Vakarų bendrovėms nutraukti verslą Rusijoje neigiamai atsilieps ir Vokietijos ekonomikai. Kita vertus, daug mažiau ekspertų – 35 proc. – tikisi neigiamų padarinių Vokietijai dėl Rusijos komercinių bankų atjungimo nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT bei sankcijų Rusijos centriniam bankui.
„Dėl Vakarų įvestų apribojimų buvo užblokuota didelė dalis Rusijos tarptautinių valiutos atsargų. 91 proc. respondentų įsitikinę, kad tai turės neigiamą poveikį Rusijos ekonomikai, o 40 proc. įsitikinę, kad jis bus labai stiprus“, – sakė ZEW prezidentas Achimas Wambachas (Achimas Vambachas).
88 proc. apklausos dalyvių išreiškė nuomonę, kad daugelio Rusijos finansų įstaigų atsijungimas nuo SWIFT turėtų neigiamų pasekmių šiai valstybei, tuo pat apie jas dėl Rusijos oligarchų turto įšaldymo kalbėjo tik 43 proc. apklaustųjų.
Su V. Putinu siejami žydų kilmės oligarchai pasitraukė iš filantropinės grupės
Trys žydų kilmės oligarchai, įtariami ryšiais su Rusijos prezidentu V. Putinu, pasitraukė iš stambios projektus Izraelyje finansuojančios filantropinės grupės, nes jiems gresia sankcijos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Michailas Fridmanas, Piotras Avenas ir Germanas Chanas atsisakys savo pareigų „Genesis Philanthropy Group“ (GPG), pranešė organizacija.
„Tam, kad užtikrintume GPG galimybę toliau vykdyti savo misiją ir toliau vystyti fondą, kurį sukūrėme per pastaruosius 15 metų, visi trys pasitraukė iš direktorių valdybos“, – šeštadienį išplatintame pareiškime, kurį matė AFP, nurodė grupės valdybos pirmininkas Genadijus Gazinas ir jos vadovė Marina Yudborovsky (Marina Judborovski).
GPG yra registruota Didžiojoje Britanijoje, tačiau yra viena didžiųjų įvairių projektų Izraelyje, įskaitant „Yad Vashem“ Holokausto memorialą, finansuotojų.
Trims minėtiems oligarchams yra įvestos tarptautinės sankcijos dėl įtariamų ryšių su V. Putinu.
Ukrainoje gimęs M. Fridmanas, anksčiau buvęs turtingiausiu Rusijos žmogumi, ir Rusijoje gimęs P. Avenas anksčiau šį mėnesį pasitraukė iš judviejų įkurto investicinio fondo „LetterOne“. Jie neigia turintys kokių nors „finansinių ar politinių santykių“ su Rusijos prezidentu.
Ukrainoje gimęs G. Chanas ir M. Fridmanas yra didžiausio Rusijoje privataus banko „Alfa Bank“ steigėjai.
GPG, kuri skelbiasi „siekianti stiprinti žydiškąja tapatybę tarp rusakalbių žydų visame pasaulyje“, yra pažadėjusi skirti 10 mln. JAV dolerių padėti žydams, „kuriuos paveikė krizė Ukrainoje“.
Ukrainoje gimęs G. Gazinas, kuriam sankcijos netaikomos, penktadienį pranešė liekantis dirbti GPG ir pridūrė, kad minėtų trijų oligarchų pasitraukimas nepaveiks grupės įsipareigojimų.
Maskvos invazija į Ukrainą vėl nukreipė dėmesį į turtingus žydų kilmės rusus Izraelyje, kurie, kaip manoma, turi ryšių su V. Putinu.
Šešios šalys jau pradėjo tyrimus dėl Rusijos karo nusikaltimų: Estija, Lietuva, Vokietija, Lenkija, Slovakija ir Švedija. Glaudžiai su šiomis valstybėmis bendradarbiaujame, kad paspartintume keitimąsi informacija ir įrodymais.
Anksčiau šį mėnesį „Yad Vashem“ memorialas sustabdė ryšius su milijardieriumi Romanu Abramovičiumi. Toks sprendimas buvo priimtas praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai buvo pranešta apie istorinę partnerystę su šiuo turtuoliu, kurį muziejaus atstovai vadina antru didžiausiu rėmėju.
Izraelio pilietybę turintis R. Abramovičius praėjusį pirmadienį buvo nufotografuotas Tel Avivo oro uoste.
Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas (Naftali Benetas) praėjusį pirmadienį nuskrido į Maskvą susitikti su V. Putinu ir pamėginti tarpininkauti Rusijos ir Ukrainos prezidentų deryboms.
Tačiau Izraelis iki šiol neįvedė sankcijų Rusijai, nepaisydamas Ukrainos ir JAV raginimų. Izraelio vadovai teigia turintys išlaikyti saugumo koordinavimą su Rusiją, kuri yra dislokavusi karių kaimyninėje Sirijoje.
JAV prezidentas kelionės po Europą metu Ukrainoje nesilankys
Baltieji rūmai paneigė spėliones, kad JAV prezidentas Joe Bidenas netrukus planuojamos kelionės į Europą metu apsilankys ir Ukrainoje.
„Šios kelionės tikslas bus toliau telkti pasaulį, kad šis palaikytų Ukrainos žmones ir pasipriešintų V. Putino invazijai, tačiau į Ukrainą vykti neplanuojama“, – sekmadienį tviteryje pranešė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki.
JAV žiniasklaidoje spėliojama, kad po susitikimų Briuselyje J. Bidenas galbūt surengs vizitą į Lenkiją. Anot J. Psaki, daugiau informacijos apie kelionę bus paskelbta vėliau.
Baltųjų rūmų teigimu, J. Bidenas į Europą išvyks trečiadienį.
Tai bus trečioji JAV vadovo kelionė į Europą nuo 2021 m. sausį įvykusios inauguracijos. Ketvirtadienį J. Bidenas dalyvaus specialiuose NATO, Europos Sąjungos ir Didžiojo septyneto susitikimuose Briuselyje.
Ukrainos generalinė prokurorė: jau šešios valstybės pradėjo tyrimus dėl Rusijos karo nusikaltimų
Šešios valstybės pradėjo tyrimus dėl Rusijos vykdomų karo nusikaltimų.
Apie tai tviteryje paskelbė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova.
„Šešios šalys jau pradėjo tyrimus dėl Rusijos karo nusikaltimų: Estija, Lietuva, Vokietija, Lenkija, Slovakija ir Švedija. Glaudžiai su šiomis valstybėmis bendradarbiaujame, kad paspartintume keitimąsi informacija ir įrodymais“, – pažymėjo I. Venediktova.
